Blogas
Clausewitzo viršelis
Laura Klimaitė-Lusa: „Tikslas buvo atskleisti karo sukeliamas emocijas.“ Laura Klimaitė-Lusa – Berlyne gyvenanti ir kurianti grafikos dizainerė, Klimaite Klimaite studijos bendraįkūrėja, sukūrusi ne vieną „Phi“ knygos viršelį. Paprašėme Lauros pasidalinti...
Nigel Warburton. Glausta filosofijos istorija (ištrauka)
Kaip atrodei, kai buvai kūdikis? Jei turi nuotrauką, žvilgtelk. Ką joje matai? Ar ten tikrai tu? Dabar, ko gero, atrodai visai kitaip.
Kodėl svarbus „Išganymo žvaižgdės“ pasirodymas lietuvių kalba?
2023 m. gale įvykęs Franzo Rosenzweigo knygos Išganymo žvaigždė pasirodymas lietuvių kalba papildė negausias religinės filosofijos, žydų religinės minties veikalų gretas.
Rosenzweigo „Išganymo žvaižgdė“. Apie ką ši knyga?
Rosenzweigo „Išganymo žvaižgdė“. Apie ką ši knyga? Rosenzweigo knyga Išganymo žvaigždė, nors ir mažai žinoma, yra vienas reikšmingiausių XX a. kūrinių ne tik judaizmo minties, bet ir pasaulinės filosofijos kontekste. Knyga sukonstruota kaip sudėtinga...
Franz Rosenzweig. Išganymo žvaigždė (ištrauka)
Nuo mirties, nuo mirties baimės prasideda visas Visatos pažinimas. Nusimesti šios žemės gyventojo baugulį, išrauti nuodingąjį mirties geluonį, atimti iš Hado maro dvelksmą, – tokia yra filosofijos užmačia. Visi mirtingieji gyvena su šia mirties baime, kiekvienas naujas gimimas gausina ją nauja dingstimi, nes gausina mirtingųjų skaičių. Nenuilstančios žemės įsčios be perstojo gimdo vis ką naują, ir kiekvienas jų pasmerktas mirti, kiekvienas su baime ir drebuliu laukia savo kelio į tamsybes dienos.
Vinciane Despret. Ką pasakytų gyvūnai, jei užduotume jiems teisingus klausimus? (ištrauka)
Tarp 1915 ir 1930 m. Edinburgo zoologijos sode gyveno grupė pingvinų. Visus tuos metus juos kantriai ir kruopščiai stebėjo grupė zoologų, kiekvienam gyvūnui iš pradžių suteikusi vardą. Tačiau dar prieš krikštą pingvinai buvo suskirstyti į seksualines kategorijas: pagal suformuotas poras, kai vieni buvo pavadinti Andrew’mi, Charles’u, Ericu… kiti – Bertha, Anna, Caroline’a ir t. t.
Jan Patočka. Platonas ir Europa (ištrauka)
Tai, ką ruošiuosi šiandien pasakyti, iš tikrųjų nėra paskaita. Tai įvadas į bendruosius orientavimosi šiandienos pasaulyje klausimus, – bandymas, po kurio galėtų būti ir kitas, jeigu jus tai sudomintų. Džiaugčiausi, jeigu dirbtume palaikydami vieni kitus, tai reiškia, klausdami ir prieštaraudami, tad prašau jus, kad mano dėstymo nelaikytumėte kažkuo jau paruoštu ir užbaigtu, o veikiau bičiulišku pokalbiu.
James Hibbard. Dviračių menas (ištrauka)
James Hibbard Dviračių menas (ištrauka) James Hibbard Dviračių menas. Filosofija, reikšmė ir gyvenimas ant dviejų ratų 2 skyrius „Minties pažadas“, 59–65 p. Iš anglų k. vertė Ieva Tomaševičiūtė Redagavo Ernesta Pauwels *** Žygiui pakrante vis artėjant, aš ir...
Filosofinė savaitė
Metai dar neprabėgo, o jau galime užtikrintai teigti, kad Phi knygoms šie metai buvo išskirtiniai.
Phi vadovas – mobilus žmogus
Praėjusį mėnesį leidyklos vadovas Tomas Šinkūnas LKT mobilumo stipendijos pagalba lankėsi Londone, Briuselyje, Liuvene ir Paryžiuje.
Platono „Ijonas“ (knygos ištrauka)
Ijonas – vienas mįslingiausių Platono dialogų. Jūsų dėmesiui siūlome mažą Sokrato pamąstymą apie rapsodinio įkvėpimo prigimtį.
Apie Dievo prigimtį (knygos ištrauka)
Ištrauka iš Davido Hume’o knygos „Dialogai apie prigimtinę religiją“ II dalies, skirta aptarti Dievo prigimčiai.
XX. a. karai ir XX a. kaip karas (knygos ištrauka)
Janas Patočka yra vienas žymiausių XX a. čekų filosofų. Ši jo esė pasirodė svarbiausiame filosofo darbe „Eretiškos esė apie istorijos filosofiją“. Tekstą iš čekų kalbos vertė Almis Grybauskas.
Istorinis ir filosofinis „Metafizinių apmąstymų“ kontekstas
Apmąstymai apie pirmąją filosofiją, kuriuose įrodomas Dievo buvimas ir sielos nemirtingumas (dažnai vadinami Metafiziniais apmąstymais, Metafizinėmis meditacijomis arba tiesiog Apmąstymais ar Meditacijomis) turbūt yra viena reikšmingiausių filosofinių knygų Vakarų kultūrinėje tradicijoje.
Janas Patočka ir politika
Svarbiausia, ypač rytų Europai, Patočkos veikla prasidėjo po Prahos pavasario vykusių „normalizacijos“ Čekoslovakijoje laikotarpiu, lygintinu su brežneviniu sąstingiu Sovietų Sąjungoje.
Jano Patočkos filosofija
Po Pirmojo pasaulinio karo 1920 metais Čekijoje labiausiai klestėjo pozityvistinis filosofinis mąstymas, kuris praktikoje neretai buvo vadinamas „mokslo filosofija“. Tokia filosofija imitavo mokslus, kuriuose vyravo griežtai objektyvistinė dvasia. Patočka tai vadino „mokslo kunigyste“.
„Eretiškų esė“ filosofinis turinys
„Eretiškos esė“ yra filosofo kulminacinis darbas ne tik dėl to, kad buvo rašytas į gyvenimo pabaigą, bet ir dėl to, jog šiame veikale akumuliuotas visas ankstesnis jo mąstymas apie istoriją, žmoniją, egzistenciją sudarančius elementus.
„Eretiškų esė“ atsiradimo istorija
Jano Patočkos Eretiškos esė (orginalo k.: Kacířské eseje o filosofii dějin) išleistos 1975 m. Čekoslovakijoje. Šis veikalas atspausdintas samizdato (nelegalios leidybos) pavidalu.
Mažaraštėje kultūroje klesti filosofinių knygų leidyba
Mažaraštėje kultūroje klesti filosofinių knygų leidybaIšskirtinai filosofinės literatūros leidyba užsiimanti leidykla „Phi knygos“ lietuviškąjį kultūros lauką papildė penkiomis naujomis knygomis: klasikinių filosofų Marko Tulijaus Cicerono, René Descartes‘o,...
Pranašavimas Senovės Romoje ir šiandien
Marko Tulijaus Cicerono veikalas Apie pranašavimą iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti paviršutiniškas, nutolęs nuo šiandienos aktualijų. Tačiau ar tikrai?
„Paprasta“ nerimo teorija pagal Kierkegaardą
Søreno Kierkegaardo „Nerimo sąvokos“ įvairiuose knygų pardavimų „topuose“ nerasite, nebent sudarytumėt geriausių Kierkegaardo darbų rinktinę, bet kas šiandien turi laiko tokiems niekams..?
Trys nauji kūriniai mažiesiems mąstytojams
Skubame pranešti, jog pagaliau išsipildė mūsų mažas noras ir toliau galime tęsti Mažųjų Platonų istoriją, leisdami aštuntąją, devintąją ir dešimtąją šios serijos knygeles!
Interviu su „Kas yra skausmas?“ autoriumi Sauliumi Geniušu
Leidykla Phi knygos balandžio pabaigoje išleido „Kas yra skausmas? Deskriptyvioji psichologija, transcendentalinė fenomenologija ir natūralizmas“ – pirmąją Honkonge gyvenančio ir dirbančio filosofo Sauliaus Geniušo knygą lietuvių kalba. Joje iš fenomenologinės perspektyvos originaliai plėtojama sudėtinga skausmo samprata.
Filosofinė platforma phi
Šiame pasaulyje viskas yra nuolatiniame kisme: atsinaujina gamta, žiemos speigą pakeisdama pavasario tyrumu, atsinaujina gyvatės oda, atsinaujina partijos, atsinaujina Vilnius, Kopenhaga, Kobanė, ir atsinaujina… leidyklos.
Naujiena: Sauliaus Geniušo knyga „Kas yra skausmas?“
Tai yra pirmoji Honkonge gyvenančio ir dirbančio filosofo knyga lietuvių kalba, kurioje vystoma originali ir aktuali fenomenologinė skausmo samprata.
Roland Breeur’s „L. I. S.: Lies – Imposture – Stupidity“: impact
Although the main conceptual components of this essay are not new, the structure and the end product are highly original.
Gražusis manipuliatorius Alkibijadas
Prieš skaitant šį veikalą labai svarbu įsigilinti į istorinį jo kontekstą – Alkibijado asmenį, kadangi dialogas remiasi turimomis žiniomis apie Alkibijado psichologiją, įvairius biografijos aspektus.
Spinozos politinė mintis ir įtaka filosofijos raidai
Spinozos kaip politikos mąstytojo reikšmę tempo jo kaip racionaliojo metafiziko šlovė. Ir vis tik nereikėtų abejoti politinių Spinozos tekstų reikšme filosofijos ir politinės minties istorijai.
Atėnų tiranai Kritijas ir Charmidas
Itin svarbus yra Charmido istorinis kontekstas, ypač tai, kas liečia Charmido ir Kritijo asmenis, kadangi po kelių dešimčių metų po dialoge vaizduojamo veiksmo abu šie veikėjai pataps žiaurios Trisdešimties tiranų oligarchinės valdžios dalimi.
Vertėjos Živilės Pabijutaitės mintys apie Cicerono veikalą „Apie likimą“
De fato – didele dalimi neišlikęs veikalas: mūsų dienų nepasiekė jo pradžia ir pabaiga, gausu nutrūkstančių paragrafų. Dėl šios priežasties darbas su šiuo tekstu yra kitoks nei su mums įprastais filosofijos klasikų kūriniais – čia sudėtinga išskirti atskiras struktūrines dalis, numanyti originalų autoriaus sumanymą ar net aiškiai įvardyti ginamą tezę.
„Tarp vertės ir poveikio“ ištakos
Kalbėdami apie tai, kaip gimė mintis kartu rašyti knygą apie humanitarinių mokslų padėtį Lietuvoje, Kirtiklis ir Gedutis prisiminė 2010 metus. Tuomet, pasirodžius garsios filosofės Marthos Nussbaum knygai Not for Profit: Why Democracy Needs Humanities kilo plačios tarptautinės diskusijos, o daugybė mokslinkų iš viso pasaulio pripažino Nussbaum iškeltas problemas.
Pokalbis su „Kas yra pamišimas?“ vertėju Mantu Davidavičiumi
Mantas Davidavičius yra Dariano Leaderio knygos Kas yra pamišimas? vertėjas. Jis pirmą kartą susipažino su Leaderio kūryba, kai sutiko išversti šio mąstytojo knygą į lietuvių kalbą. Paklaustas, kokį įspūdį jam paliko Kas yra pamišimas? ir ar versti ją buvo sunku, Davidavičius nedvejojęs atsako, kad Leaderio knyga pasirodė įdomi, o jos vertimas didelių sunkumų nesukėlė.
Plačiau apie Søreno Kierkegaardo „Nerimo sąvoka“
Nerimo sąvoką Kierkegaardas savo lėšomis išleido 1844 metais, birželio 17 dieną Vigilius Haufniensis slapyvardžiu. Haufniensis – lotyniškas Kopenhagos pavadinimas, o vigil – greičiau ne stebėtojas, o sargas, prižiūrėtojas, sargybinis, kuris ne spokso, o saugo. Pradžioje Kierkegaardas buvo numatęs leisti Nerimo sąvoką ir Filosofinius trupinius savo vardu. Tačiau paskutinę minutę Nerimo sąvoką „parašo“ Vigilius Haufniensis.