Blogas
Platono „Ijonas“ (knygos ištrauka)
Ijonas – vienas mįslingiausių Platono dialogų. Jūsų dėmesiui siūlome mažą Sokrato pamąstymą apie rapsodinio įkvėpimo prigimtį.
Apie Dievo prigimtį (knygos ištrauka)
Ištrauka iš Davido Hume’o knygos „Dialogai apie prigimtinę religiją“ II dalies, skirta aptarti Dievo prigimčiai.
XX. a. karai ir XX a. kaip karas (knygos ištrauka)
Janas Patočka yra vienas žymiausių XX a. čekų filosofų. Ši jo esė pasirodė svarbiausiame filosofo darbe „Eretiškos esė apie istorijos filosofiją“. Tekstą iš čekų kalbos vertė Almis Grybauskas.
Istorinis ir filosofinis „Metafizinių apmąstymų“ kontekstas
Apmąstymai apie pirmąją filosofiją, kuriuose įrodomas Dievo buvimas ir sielos nemirtingumas (dažnai vadinami Metafiziniais apmąstymais, Metafizinėmis meditacijomis arba tiesiog Apmąstymais ar Meditacijomis) turbūt yra viena reikšmingiausių filosofinių knygų Vakarų kultūrinėje tradicijoje.
Janas Patočka ir politika
Svarbiausia, ypač rytų Europai, Patočkos veikla prasidėjo po Prahos pavasario vykusių „normalizacijos“ Čekoslovakijoje laikotarpiu, lygintinu su brežneviniu sąstingiu Sovietų Sąjungoje.
Jano Patočkos filosofija
Po Pirmojo pasaulinio karo 1920 metais Čekijoje labiausiai klestėjo pozityvistinis filosofinis mąstymas, kuris praktikoje neretai buvo vadinamas „mokslo filosofija“. Tokia filosofija imitavo mokslus, kuriuose vyravo griežtai objektyvistinė dvasia. Patočka tai vadino „mokslo kunigyste“.
„Eretiškų esė“ filosofinis turinys
„Eretiškos esė“ yra filosofo kulminacinis darbas ne tik dėl to, kad buvo rašytas į gyvenimo pabaigą, bet ir dėl to, jog šiame veikale akumuliuotas visas ankstesnis jo mąstymas apie istoriją, žmoniją, egzistenciją sudarančius elementus.
„Eretiškų esė“ atsiradimo istorija
Jano Patočkos Eretiškos esė (orginalo k.: Kacířské eseje o filosofii dějin) išleistos 1975 m. Čekoslovakijoje. Šis veikalas atspausdintas samizdato (nelegalios leidybos) pavidalu.
Mažaraštėje kultūroje klesti filosofinių knygų leidyba
Mažaraštėje kultūroje klesti filosofinių knygų leidybaIšskirtinai filosofinės literatūros leidyba užsiimanti leidykla „Phi knygos“ lietuviškąjį kultūros lauką papildė penkiomis naujomis knygomis: klasikinių filosofų Marko Tulijaus Cicerono, René Descartes‘o,...
Pranašavimas Senovės Romoje ir šiandien
Marko Tulijaus Cicerono veikalas Apie pranašavimą iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti paviršutiniškas, nutolęs nuo šiandienos aktualijų. Tačiau ar tikrai?
„Paprasta“ nerimo teorija pagal Kierkegaardą
Søreno Kierkegaardo „Nerimo sąvokos“ įvairiuose knygų pardavimų „topuose“ nerasite, nebent sudarytumėt geriausių Kierkegaardo darbų rinktinę, bet kas šiandien turi laiko tokiems niekams..?
Trys nauji kūriniai mažiesiems mąstytojams
Skubame pranešti, jog pagaliau išsipildė mūsų mažas noras ir toliau galime tęsti Mažųjų Platonų istoriją, leisdami aštuntąją, devintąją ir dešimtąją šios serijos knygeles!
Interviu su „Kas yra skausmas?“ autoriumi Sauliumi Geniušu
Leidykla Phi knygos balandžio pabaigoje išleido „Kas yra skausmas? Deskriptyvioji psichologija, transcendentalinė fenomenologija ir natūralizmas“ – pirmąją Honkonge gyvenančio ir dirbančio filosofo Sauliaus Geniušo knygą lietuvių kalba. Joje iš fenomenologinės perspektyvos originaliai plėtojama sudėtinga skausmo samprata.
Filosofinė platforma phi
Šiame pasaulyje viskas yra nuolatiniame kisme: atsinaujina gamta, žiemos speigą pakeisdama pavasario tyrumu, atsinaujina gyvatės oda, atsinaujina partijos, atsinaujina Vilnius, Kopenhaga, Kobanė, ir atsinaujina… leidyklos.
Naujiena: Sauliaus Geniušo knyga „Kas yra skausmas?“
Tai yra pirmoji Honkonge gyvenančio ir dirbančio filosofo knyga lietuvių kalba, kurioje vystoma originali ir aktuali fenomenologinė skausmo samprata.
Roland Breeur’s „L. I. S.: Lies – Imposture – Stupidity“: impact
Although the main conceptual components of this essay are not new, the structure and the end product are highly original.
Gražusis manipuliatorius Alkibijadas
Prieš skaitant šį veikalą labai svarbu įsigilinti į istorinį jo kontekstą – Alkibijado asmenį, kadangi dialogas remiasi turimomis žiniomis apie Alkibijado psichologiją, įvairius biografijos aspektus.
Spinozos politinė mintis ir įtaka filosofijos raidai
Spinozos kaip politikos mąstytojo reikšmę tempo jo kaip racionaliojo metafiziko šlovė. Ir vis tik nereikėtų abejoti politinių Spinozos tekstų reikšme filosofijos ir politinės minties istorijai.
Atėnų tiranai Kritijas ir Charmidas
Itin svarbus yra Charmido istorinis kontekstas, ypač tai, kas liečia Charmido ir Kritijo asmenis, kadangi po kelių dešimčių metų po dialoge vaizduojamo veiksmo abu šie veikėjai pataps žiaurios Trisdešimties tiranų oligarchinės valdžios dalimi.
Vertėjos Živilės Pabijutaitės mintys apie Cicerono veikalą „Apie likimą“
De fato – didele dalimi neišlikęs veikalas: mūsų dienų nepasiekė jo pradžia ir pabaiga, gausu nutrūkstančių paragrafų. Dėl šios priežasties darbas su šiuo tekstu yra kitoks nei su mums įprastais filosofijos klasikų kūriniais – čia sudėtinga išskirti atskiras struktūrines dalis, numanyti originalų autoriaus sumanymą ar net aiškiai įvardyti ginamą tezę.
„Tarp vertės ir poveikio“ ištakos
Kalbėdami apie tai, kaip gimė mintis kartu rašyti knygą apie humanitarinių mokslų padėtį Lietuvoje, Kirtiklis ir Gedutis prisiminė 2010 metus. Tuomet, pasirodžius garsios filosofės Marthos Nussbaum knygai Not for Profit: Why Democracy Needs Humanities kilo plačios tarptautinės diskusijos, o daugybė mokslinkų iš viso pasaulio pripažino Nussbaum iškeltas problemas.
Pokalbis su „Kas yra pamišimas?“ vertėju Mantu Davidavičiumi
Mantas Davidavičius yra Dariano Leaderio knygos Kas yra pamišimas? vertėjas. Jis pirmą kartą susipažino su Leaderio kūryba, kai sutiko išversti šio mąstytojo knygą į lietuvių kalbą. Paklaustas, kokį įspūdį jam paliko Kas yra pamišimas? ir ar versti ją buvo sunku, Davidavičius nedvejojęs atsako, kad Leaderio knyga pasirodė įdomi, o jos vertimas didelių sunkumų nesukėlė.
Plačiau apie Søreno Kierkegaardo „Nerimo sąvoka“
Nerimo sąvoką Kierkegaardas savo lėšomis išleido 1844 metais, birželio 17 dieną Vigilius Haufniensis slapyvardžiu. Haufniensis – lotyniškas Kopenhagos pavadinimas, o vigil – greičiau ne stebėtojas, o sargas, prižiūrėtojas, sargybinis, kuris ne spokso, o saugo. Pradžioje Kierkegaardas buvo numatęs leisti Nerimo sąvoką ir Filosofinius trupinius savo vardu. Tačiau paskutinę minutę Nerimo sąvoką „parašo“ Vigilius Haufniensis.
Ciceronas „Apie lemtį“
Cicerono veikalo Apie lemtį vertimo į lietuvių kalbą pasirodymas yra gana netikėtas įvykis Lietuvos kultūroje. Ilgą laiką Cicerono vardas buvo siejamas su iškilaus oratoriaus ar politinio veikėjo figūra, o į filosofinius jo veikalus buvo žvelgiama su nepasitikėjimu ir įtarumu.
Veikalo „Kas yra pamišimas?“ vieta Dariando Leaderio kūryboje
Kas yra pamišimas? (2011) yra antra Dariano Leaderio knyga, skirta konkretaus psichinio sutrikimo analizei. Nors prieš jai pasirodant Leaderis jau buvo išleidęs kelias knygas, bet tik vienoje iš jų – Nauja juoda. Gedėjimas, melancholija ir depresija (2008), nagrinėjo konkretų psichinį sutrikimą – depresiją.
Kas yra psichozė? (pagal Darianą Leaderį)
Dariano Leaderio knyga Kas yra pamišimas? yra viena iš nedaugelio šiandieną parašytų knygų, kuri kalba apie psichoanalitinę psichozės teoriją bei apie Lakaninės psichoanalizės naudą gydant psichozę.
Roland Breeur’s „L. I. S.: Lies – Imposture – Stupidity“: historical and philosophical background
L. I. S.: Lies – Imposture – Stupidity draws its inspiration and heavily relies on both discourse of phenomenology and the philosophical concept of truth, keeping in mind wide range of its components: i. e. the antithesis – lie, the phenomenon of imposture, where all the ties with the truth are cut off, its degeneration in post-truth conditions, etc.
Keturi filosofijos veikalai keturioms Advento savaitėms
Iki Kalėdų belikus keturioms savaitėms, tikrai verta ir teisinga lakstymą po prekybos centrus iškeisti į susitikimą su knyga! Šiame mūsų blogo įraše dalinamės Vilniaus ir Turino universitetų filosofijos doktoranto Ruslano Baranovo knygų rekomendacijomis. Keturioms Advento savaitėms jis siūlo keturis vidutinio dydžio filosofijos veikalus, kurie padės kiek kitaip prieiti prie Kalėdų dvasios, apie kurią tiek daug kalbama šventiniu laikotarpiu.
Daina Habdankaitė: ką filosofai gali pasakyti apie chaosą?
Chaosas tikrai nėra viena pagrindinių, amžinųjų filosofijos temų, tačiau tiesiogiai ar tik kaip šešėlis istorijoje vis išnirdavo mąstytojų veikaluose. Senovės graikas Herakleitas chaosą įsivaizdavo kaip tvarkingo Kosmo priešybę, iš kurios neapibrėžtumo randasi pasaulis. Apšvietos epochoje Immanuelis Kantas nepaliko vietos intelekto kategorijas peržengiantiems samprotavimams, teigdamas, kad mums pamąstomi ir įsivaizduojami gali būti tik reiškiniai, o ne daiktai savaime.
Vijolė Valinskaitė: Dariano Leaderio požiūris į psichikos sutrikimą ir į XXI a. psichiatriją
Kiekvieną psichinio sutrikimo analizę Leaderis pradeda kvestionuodamas nūdienos psichiatrų taikomų gydymo metodų efektyvumą. Jis pažymi, kad jiems nerūpi paciento patirtys – diagnozės yra priskiriamos, remiantis aiškiai matomais simptomais, neklausiant, kokią reikšmę jie turi asmens gyvenime. Tokia praktika nestebina, atsižvelgiant į tai, kad šiandieną psichiatras vienam pacientui vidutiniškai per metus skiria pusantros valandos.
„Laikas ir Kitas“ nagrinėjama proto vienatvės problema
Laikas ir Kitas yra portalas į Levino garsiausią veikalą Totalybė ir Begalybė. Paskaitose, kurios surinktos šiame veikale, Levinas peržengia ankstyvuosius fenomenologijos tyrinėjimus ir pajuda savo originalios filosofijos link. Šias paskaitas Levinas skaito jau po holokausto, jo tėvų ir brolių nužudymo ir gyvenimo karo stovykloje patirties.
Nerijaus Mileriaus monografija „Žiūrėti į žiūrintįjį“
Kalbant apie prievartos vaizdavimą medijose dažniausiai užimama viena iš dviejų pozicijų: arba siekiama prievartą uždrausti, arba ji yra eksponuojama nekritiškai. Vertybinio prievartos fenomeno vertinimo netrūksta, tačiau pasigendama gilesnių apmąstymų šia tema.
René Descartes’o veikalo „Sielos aistros“ istorinis ir filosofinis kontekstas
Nuo 1643 metų filosofas René Descartes’as pradėjo dažnai susirašinėti su Čekijos (Bohemijos) princese Elžbieta. Laiškuose aptinkami svarstymai apie moralę, emocijas bei etiką galiausiai buvo surinkti, perrašyti, idant turinį suprastų ne tik princesė Elžbieta, bet ir platesnis skaitytojų ratas.