Mažaraštėje kultūroje klesti filosofinių knygų leidyba

Išskirtinai filosofinės literatūros leidyba užsiimanti leidykla „Phi knygos“ lietuviškąjį kultūros lauką papildė penkiomis naujomis knygomis: klasikinių filosofų Marko Tulijaus Cicerono, René Descartes‘o, Davido Hume‘o bei XX a. mąstytojų – Henri Bergsono ir Jano Patočkos darbais, kuriuose nagrinėjama pranašavimo, pažinimo, sąmonės, religijos, istorijos, prasmės, trukmės intuicijos problematika.

Beveik visos pasirodančios knygos – nauji vertimai į lietuvių kalbą, kuriais kartu su kolegomis kruopščiai rūpinosi specialistai, o įvadus leidimams rengė ne tik Lietuvos, bet ir Pietų Afrikos Respublikos, Prancūzijos, JAV filosofai ir filosofės. Knygose apstu ne tik autorių, bet ir vertėjų komentarų sudėtingiausioms vietoms įveikti; svarbiausiose temose susiorientuoti padės knygos žemėlapis-rodyklė. Visų leidinių viršeliai minkšti, kokybiški, knygas patogu skaityti.

Žymiojo romėnų filosofo, oratoriaus Marko Tulijaus Cicerono pirmąją veikalo „Apie pranašavimą“ knygą išvertė, išsamų komentarą parašė dr. Živilė Pabijutaitė. Pats veikalas – tai dviejų brolių, Marko ir Kvinto pokalbis apie pranašavimo, kaip galimo mokslo prielaidas, pagrindą, pasekmes ir perspektyvą. Su knyga artimai jau yra susipažinęs meteorologas, filosofas Silvestras Dikčius, todėl labai tikėtina, kad sulauksime tikslesnių pranašavimų apie orus.

Knyga, kurios pasirodymu sunkiausia patikėti – naujas filosofės, dr. Živilės Pabijutaitės René Descartes‘o „Metafizinių apmąstymų“ vertimas iš lotynų kalbos parengtas kartu su atrinktais prieštaravimais, kurių Descartes‘as sulaukė iš svarbiausių Europos intelektualų, pastaruosius iš prancūzų kalbos išvertė filosofė dr. Daina Habdankaitė. Prie teksto dirbo ir gausus būrys mokslininkų, savo pastabų teikė dr. Vilius Dranseika, prof. Dalius Jonkus, prof. Arūnas Sverdiolas. Šį Descartes‘o kūrinį vertėtų įtraukti tarp svarbiausių Vakarų filosofijos tekstų. Tai lėtas, nuodugnaus ir metodiško mąstymo pavyzdys, atskleidžiantis Descartes’o metafizikos esmę.

Du Davido Hume‘o dialogus, skirtus religijai – „Dialogus apie prigimtinę religiją“ ir „Prigimtinės religijos istoriją“ – iš anglų kalbos išvertė filosofas dr. Kęstas Kirtiklis, o įvadą parašė dr. Mykolas Drunga. Traktatuose apmąstoma socialinė ir psichologinė religijos kilmė ir funkcijos, skirtingų religijos formų poveikis jų išpažinėjams, polemizuojama su klasikiniais Dievo buvimo įrodymais.

Antrąjį kartą lietuviškai pasirodantį čekų filosofo Jano Patočkos „Eretiškos esė apie istorijos filosofiją“ iš čekų kalbos išvertė Milano Kunderos, Jaroslavo Hašeko kūrybos vertėjas Almis Grybauskas. „Eretiškos esė“ – tai paskutinis ir svarbiausias čekų filosofo darbas, rašytas paskutiniaisiais gyvenimo metais, išleistas pogrindyje. Šiame veikale akumuliuotas visas ankstesnis jo mąstymas apie istoriją, žmoniją, egzistenciją sudarančius elementus.

Vieno svarbiausių prancūzų filosofo Henri Bergsono veikalą „Mąstymas ir judantysis“ iš prancūzų kalbos išvertė filosofas dr. Povilas Aleksandravičius. Tai vėlyvasis ir bene brandžiausias H. Bergsono veikalas, kuriame mąstytojas nagrinėja vieną esminių savo filosofijos temų – trukmės intuiciją.

Ateinančių ketverių metų „Phi knygų“ leidybinis kalendorius jau yra atsargiai suplanuotas. Leidykla žada pasiūlyti dar daugiau klasikinės, moderniosios, šiuolaikinės ir originalios filosofijos veikalų, žinoma, jeigu neištiks Dedalo sūnaus likimas.

Susiję