Mediateka

Kaip atrodei, kai buvai kūdikis? Jei turi nuotrauką, žvilgtelk. Ką joje matai? Ar ten tikrai tu? Dabar, ko gero, atrodai visai kitaip.

Aldis Gedutis yra vienas nedaugelio humanitarų dvasios tyrinėjimams naudojantis kiekybinius metodus. Kęsto Kirtiklio moksliniai interesai – socialinių mokslų filosofija, komunikacijos tyrimų metodologija, komunikacijos ir medijų filosofija. Iš kolegų filosofų jis...

Laura Klimaitė-Lusa: „Viršelio motyvą įkvėpė Clausewitzo asmenybė.“ Laura Klimaitė-Lusa – Berlyne gyvenanti ir kurianti grafikos dizainerė, Klimaite Klimaite studijos bendraįkūrėja, sukūrusi ne vieną „Phi“ knygos viršelį. Paprašėme Lauros pasidalinti...

Ijonas – vienas mįslingiausių Platono dialogų. Jūsų dėmesiui siūlome mažą Sokrato pamąstymą apie rapsodinio įkvėpimo prigimtį.

James Hibbard Dviračių menas (ištrauka) James Hibbard Dviračių menas. Filosofija, reikšmė ir gyvenimas ant dviejų ratų 2 skyrius „Minties pažadas“, 59–65 p. Iš anglų k. vertė Ieva Tomaševičiūtė Redagavo Ernesta Pauwels *** Žygiui pakrante vis artėjant, aš ir...

Tai yra pirmoji Honkonge gyvenančio ir dirbančio filosofo knyga lietuvių kalba, kurioje vystoma originali ir aktuali fenomenologinė skausmo samprata.

Alius Jaskelevičius – filologas, vertėjas, Vilniaus universiteto dėstytojas-asistentas Anglistikos, romanistikos ir klasikinių studijų institute.
Alius Jaskelevičius yra įgavęs bakalauro, magistro bei daktaro laipsnius Vilniaus universitete. 2020 m. apgynė daktaro disertaciją Panhelėninio tapatumo konstravimas klasikiniame graikų istoriniame diskurse.

Niall Kishtainy. Glausta ekonomikos istorija (ištrauka)   I skyrius Šalto proto, karštos širdies Iš anglų k. vertė Marius Jakštas. *** Tai, kad rankose laikai šią knygą, tave išskiria iš daugelio kitų. Visų pirma, turėjai pinigų jai nusipirkti (arba jų...

Chaosas tikrai nėra viena pagrindinių, amžinųjų filosofijos temų, tačiau tiesiogiai ar tik kaip šešėlis istorijoje vis išnirdavo mąstytojų veikaluose. Senovės graikas Herakleitas chaosą įsivaizdavo kaip tvarkingo Kosmo priešybę, iš kurios neapibrėžtumo randasi pasaulis. Apšvietos epochoje Immanuelis Kantas nepaliko vietos intelekto kategorijas peržengiantiems samprotavimams, teigdamas, kad mums pamąstomi ir įsivaizduojami gali būti tik reiškiniai, o ne daiktai savaime.

Ištrauka iš Davido Hume’o knygos „Dialogai apie prigimtinę religiją“ II dalies, skirta aptarti Dievo prigimčiai.