Mediateka

Vilius Bartninkas save vadina „žmogumi, kuris bando išgyventi iš Platono“, tai įrodo ir filosofo-klasiko darbai. Vilius Bartninkas Vilniaus universitete įgijo bakalauro laipsnį, jo tezė apie Platono „Valstybininką“ yra pripažinta pavyzdine, Kembridžo universitete, parašydamas disertaciją apie pilietinės religijos situaciją viename iš Pseudo-Platono veikalų, pabaigė magistro studijas (su pagyrimu) bei apgynė daktaro disertaciją, kurioje nagrinėjo įvairias aliuzijas į graikų dievus bei pilietinės religijos pasitelkimą vėlesniuosiuose Platono tekstuose.

Kas yra pamišimas? (2011) yra antra Dariano Leaderio knyga, skirta konkretaus psichinio sutrikimo analizei. Nors prieš jai pasirodant Leaderis jau buvo išleidęs kelias knygas, bet tik vienoje iš jų – Nauja juoda. Gedėjimas, melancholija ir depresija (2008), nagrinėjo konkretų psichinį sutrikimą – depresiją.

Antroje laidoje toliau vaikštome po Sokrato teismo prieangį klausdami, o kaip galėtų šiandien atrodyti Sokrato teismas? Kuo skiriasi filosofas nuo sofisto?

Franzas Rosenzweigas (1886–1929) – vokiečių teologas ir filosofas.

Kalbėdami apie tai, kaip gimė mintis kartu rašyti knygą apie humanitarinių mokslų padėtį Lietuvoje, Kirtiklis ir Gedutis prisiminė 2010 metus. Tuomet, pasirodžius garsios filosofės Marthos Nussbaum knygai Not for Profit: Why Democracy Needs Humanities kilo plačios tarptautinės diskusijos, o daugybė mokslinkų iš viso pasaulio pripažino Nussbaum iškeltas problemas.

Tai yra pirmoji Honkonge gyvenančio ir dirbančio filosofo knyga lietuvių kalba, kurioje vystoma originali ir aktuali fenomenologinė skausmo samprata.

De fato – didele dalimi neišlikęs veikalas: mūsų dienų nepasiekė jo pradžia ir pabaiga, gausu nutrūkstančių paragrafų. Dėl šios priežasties darbas su šiuo tekstu yra kitoks nei su mums įprastais filosofijos klasikų kūriniais – čia sudėtinga išskirti atskiras struktūrines dalis, numanyti originalų autoriaus sumanymą ar net aiškiai įvardyti ginamą tezę. 

Aldis Gedutis – filosofijos profesorius, Klaipėdos universiteto Socialinių pokyčių studijų centro vyriausias mokslo darbuotojas, interesų kryptys – socialinių ir humanitarinių mokslų filosofija, miesto studijos, kritinė kartografija.

Baruch (Benediktas de) Spinoza (1632–1677) – vienas svarbiausių ir neabejotinai radikaliausias ankstyvosios modernybės filosofų. Jo idėjose susitinka dekartiškoji metafizika bei epistemologija ir antikinio stoicizmo, Hobbeso filosofijos bei viduramžių žydiškojo racionalizmo elementai, drauge suformuodami itin originalią sistemą.

Itin svarbus yra Charmido istorinis kontekstas, ypač tai, kas liečia Charmido ir Kritijo asmenis, kadangi po kelių dešimčių metų po dialoge vaizduojamo veiksmo abu šie veikėjai pataps žiaurios Trisdešimties tiranų oligarchinės valdžios dalimi.