Mediateka

Antroje laidoje toliau vaikštome po Sokrato teismo prieangį klausdami, o kaip galėtų šiandien atrodyti Sokrato teismas? Kuo skiriasi filosofas nuo sofisto?

Mantas Davidavičius – filosofas ir politikos mokslų daktaras, VDU Filosofijos katedros vedėjas, filosofijos mokytojas Šiaurės Licėjuje. Vytauto Didžiojo universitete dėsto(-ė) tokius kursus kaip ekosofiją, biopolitikos teorijas, filosofijos istoriją kaip filosofinę problemą. Mokslinių tyrimų sritys: ekofilosofija, biopolitikos teorijos.

Aldis Gedutis – filosofijos profesorius, Klaipėdos universiteto Socialinių pokyčių studijų centro vyriausias mokslo darbuotojas, interesų kryptys – socialinių ir humanitarinių mokslų filosofija, miesto studijos, kritinė kartografija.

Kalbėdami apie tai, kaip gimė mintis kartu rašyti knygą apie humanitarinių mokslų padėtį Lietuvoje, Kirtiklis ir Gedutis prisiminė 2010 metus. Tuomet, pasirodžius garsios filosofės Marthos Nussbaum knygai Not for Profit: Why Democracy Needs Humanities kilo plačios tarptautinės diskusijos, o daugybė mokslinkų iš viso pasaulio pripažino Nussbaum iškeltas problemas.

1670 m. pradžioje išleistas Teologinis-politinis traktatas vėliau perleistas keturis kartus, nurodant vis tą pačią leidimo datą, taip siekiant nuslėpti leidimo vietą ir perspausdinimo faktą. Toks slaptumas buvo reikalingas dėl to, kad Spinozos veikalas netruko būti įtrauktas į draudžiamų knygų sąrašą.

Sørenas Kierkegaardas gimė 1813 metais gegužės 5 dieną Kopenhagoje, turtingoje Ane’os Sørensdatter Lund Kierkegaard (1768–1834) ir prekybininko Michaelio Pederseno Kierkegaardo (1756–1838) šeimoje.

Anne Conway Seniausios ir naujausios filosofijos pradai pristatymas Vilniaus knygų mugėje. Diskusijoje dalyvauja: Renata Bikauskaitė – VU mokslininkė, filosofė; Ruslanas Baranovas – VU doktorantas, filosofas.   Moderuoja: Daina Habdankaitė – filosofė,...

Ruslanas Baranovas kalbina filosofą Nerijų Milerių apie filosofiją, kiną bei jame vaizduojamą prievartą. Tema: Filosofija, kinas ir prievarta Ketvirtadienio flosofija – tai laisvi ir neįpareigojantys pokalbiai apie filosofiją su galimais internetiniais trikdžiais....

Nuo mirties, nuo mirties baimės prasideda visas Visatos pažinimas. Nusimesti šios žemės gyventojo baugulį, išrauti nuodingąjį mirties geluonį, atimti iš Hado maro dvelksmą, – tokia yra filosofijos užmačia. Visi mirtingieji gyvena su šia mirties baime, kiekvienas naujas gimimas gausina ją nauja dingstimi, nes gausina mirtingųjų skaičių. Nenuilstančios žemės įsčios be perstojo gimdo vis ką naują, ir kiekvienas jų pasmerktas mirti, kiekvienas su baime ir drebuliu laukia savo kelio į tamsybes dienos.

Gilles Deleuze (1925-1995) – vienas įtakingiausių XX a. prancūzų filosofų. Pasivadinęs „grynuoju metafiziku“, filosofiją Deleuze’as suvokė kaip konceptų kūrybą.