„Paprasta“ nerimo teorija pagal Kierkegaardą
Søreno Kierkegaardo „Nerimo sąvokos“ įvairiuose knygų pardavimų „topuose“ nerasite, nebent sudarytumėt geriausių Kierkegaardo darbų rinktinę, bet kas šiandien turi laiko tokiems niekams..? Žinoma, knygos apie nerimą nepatekimas į „topus“ bent šiek tiek keistas, nes tokiuose sąrašuose dažniausiai esti ne viena nerimo tematikai skirta knyga, dažniausiai apie nerimo įveikos strategijas ir gerą gyvenimą, nes geras gyvenimas yra būtinai be nerimo.
Kierkegaardo „Nerimo sąvoka“ iš esmės yra filosofinė meditacija nuodėmės tema. Danų rašytojas buvo protestantas, todėl turėjo didesnę laisvę mąstymui skyriuje su mums įprastomis bažnyčios mąstymo dogmomis. Apskritai, Kierkegaardas buvo gan priešiškai nusistatęs tuometinės protestantų bažnyčios atžvilgiu, o Reginai Olsen (neišsipildžiusiai gyvenimo meilei) išvykus iš Danijos pradėjo atvirą bažnyčios puolimą. Tad Kierkegaardo santykis su tikėjimu mažų mažiausiai keistas — vienur jis ją puola, kitur karštligiškai bando suprasti.
Kierkegaardas nuodėmės studiją pradeda nuo šiuolaikinei sąmonei jau menkai pažįstamo siužeto — pirmosios nuodėmės pasaulyje kuriai gretinamas šiuolaikinio žmogaus egzistencija pasaulyje. Kierkegaardas teigia, kad abiejų nuodėmė iš esmės tokia pati, o esmiškai skiriasi tik skaičius: Adomo nuodėmė — pirma, o žmogaus nuodėmė n-ta.
Bet prie ko čia nerimas? Nerimas įprastai pasireiškia kaip nemaloni artėjančio pokyčio nuojauta. Negalėdamas suprasti kas jo laukia žmogus kankinasi. Nors gali būti, kad teoriškai jis ir žino kas jo laukia, galbūt net konceptualiai įsivaizduoja, kad tai nuodėmė, visgi suvokti protu ir patirti dvasia yra du skirtingi dalykai, todėl žmogus ir kankinasi. Tad nerimas iš esmės yra žmogaus nuodėmingumo pasekmė.
Bet jeigu viskas atrodo per daug religinga, tai galima pasinaudoti vieno protingo žmogaus patarimu kuris komentuodamas „Nerimo sąvokos“ turinį mažiau krikščioniškai nusiteikusiai publikai siūlydavo nuodėmės sąmonę pakeisti kaltės sąmone. Tai nėra visiškai sąžininga Kierkegaardo atžvilgiu, bet tai leidžia bent kiek geriau perprasti kaltės dialektiką ir iš jos kylantį nerimą.
Susiję