Mediateka

2023 m. gale įvykęs Franzo Rosenzweigo knygos Išganymo žvaigždė pasirodymas lietuvių kalba papildė negausias religinės filosofijos, žydų religinės minties veikalų gretas.

Anne Conway (1631–1679) gyveno 17 amžiuje – laikais, kai vyko didžiulės filosofijos, mokslo ir ekonomikos transformacijos. Vaikystėje išmokusi lotynų, graikų ir hebrajų kalbų, vėliau savo pusbrolio buvo supažindinta su žymiu to laikmečio Kembridžo platoniku Henry’iu More’u. Taip tarp jų užsimezgė visą gyvenimą trukusi draugystė.

Aldis Gedutis – filosofijos profesorius, Klaipėdos universiteto Socialinių pokyčių studijų centro vyriausias mokslo darbuotojas, interesų kryptys – socialinių ir humanitarinių mokslų filosofija, miesto studijos, kritinė kartografija.

Roland  Breeur  (1966) is a philosopher, professor, author.   R. Breeur  wrote his PhD on Marcel Proust, studied Henri Bergson, Maurice Merleau-Ponty, Jean-Paul Sartre.  Later on, he shifted his investigative focus to the origins of French Modernity from Descartes to  Malenbranche.  

Itin svarbus yra Charmido istorinis kontekstas, ypač tai, kas liečia Charmido ir Kritijo asmenis, kadangi po kelių dešimčių metų po dialoge vaizduojamo veiksmo abu šie veikėjai pataps žiaurios Trisdešimties tiranų oligarchinės valdžios dalimi.

Viktoras Bachmetjevas – Kaune gimęs Vytauto Didžiojo filosofijos profesorius, filosofinių knygų leidėjas bei vertėjas. Filosofo mokslinių tyrimų sritys yra šiuolaikinė etika, 19-20 a. filosofija, Emmanuelio Levino, Søreno Kierkegaardo, René Descartes’o tekstai.

Platono dialogų vertimas yra apgaulingai paprastas. Ir iš tiesų galima pastebėti, kad dialogų žodynas yra palyginti paprastas, todėl net ir graikų kalbos naujokui tas viršutinis graikiško teksto sluoksnis yra nesunkiai atveriamas. Tačiau vertėjo užduotis – išversti ne reikšmes, bet prasmes, t. y. atverti gilesnius, po paviršiumi slypinčius, teksto sluoksnius.

Po Pirmojo pasaulinio karo 1920 metais Čekijoje labiausiai klestėjo pozityvistinis filosofinis mąstymas, kuris praktikoje neretai buvo vadinamas „mokslo filosofija“. Tokia filosofija imitavo mokslus, kuriuose vyravo griežtai objektyvistinė dvasia. Patočka tai vadino „mokslo kunigyste“.

René Descartes‘o filosofija buvo itin mokslinė savais metodais. Filosofas nemėgo scholastinio mąstymo būdo dėl jo netikslumo. Neturėdamas jokių filosofavimo metodo atspirties taškų, René Descartes‘as, ieškodamas naujų principų, kurie būtų sudaryti iš griežtų mąstymo taisyklių, išskyrė keturis punktus, padedančius tai atlikti kuo nuosekliau.

Šiame pasaulyje viskas yra nuolatiniame kisme: atsinaujina gamta, žiemos speigą pakeisdama pavasario tyrumu, atsinaujina gyvatės oda, atsinaujina partijos, atsinaujina Vilnius, Kopenhaga, Kobanė, ir atsinaujina… leidyklos.