Autorė

Marion Muller-Colard

Knygelės vaikams autorė Marion Muller-Colard norėtų pasitraukti į kalnus ir ten žaisti žodžiais. Tačiau kaži koks vaiduoklis nuolat šnabžda jai į ausį: „Gyvenimas tampa gyvenimu tik tuomet, kai yra politiškas“. „Poetiškas?“, bando gintis nevilties apimta rašytoja. Padedami šio mažojo Platono, rašytoja ir vaiduoklis tikisi pagaliau susitarti. Prancūzų teologė ir rašytoja Muller-Colard didelę dalį savo tyrimų paskyrė judaizmo studijoms, ypač – Jobo knygai. Rašytoja yra išleidusi ir kelias knygas vaikams bei jaunimui, keletą ypač gerai įvertintų romanų bei esė dvasingumo, tikėjimo ir etikos temomis. 

Iliustratorė

Clémence Pollet

Vaikystę praleidusi Belgijoje, studijų metus – Paryžiuje ir Strasbūre, knygelės iliustratorė Clémence Pollet įsikūrė Londone, kur piešia, tapo, lipdo ir kuria raižinius. Galbūt kita stotelė – Niujorkas, į kurį vyks paminėti Hanos Arent Bard koledže. Daugiau nei dešimties vaikų knygų iliustracijų autorė ir tarptautinių apdovanojimų laureatė, Pollet savo kūryboje derina įvairias technikas, įspūdingose kompozicijose sujungdama gyvūnus ir vaikus.

Vertėja

Daina Habdankaitė

Knygelės vertėja Daina Habdankaitė filosofines knygas vaikams pradėjo versti 2018 metais, kai nerūpestingai vaikštinėdama Paryžiaus gatvelėmis aptiko Les Petits Platons knygyną. Jaunoji filosofė tiki, jog filosofija gali ir turi būti prieinama ne tik akademinio pasaulio specialistams, bet visiems žmonėms, nepriklausomai nuo jų amžiaus ar žinių bagažo. Mažųjų Platonų serijos knygos, jos manymu, yra itin patrauklus būdas prieiti prie sudėtingo, dažnai kvapą gniaužiančio ir daug peno dvasiai teikiančios filosofijos pasaulio.

Mąstytoja

Hana Arent

Hana Arent (1906-1975) – viena įtakingiausių 20 amžiaus politikos filosofių. Gimusi vokiečių-žydų šeimoje, Arent 1933 metais buvo priversta palikti Vokietiją, išvykdama į Paryžių, o galiausiai vietą po saule rado Jungtinių Amerikos Valstijų universitetuose, kur dirbo iki gyvenimo pabaigos. Filosofės darbai padarė didžiulę įtaką ne tik akademijoje, bet ir už universiteto sienų. Žymiausiais laikomi du mąstytojos veikalai. 1951 m. išleistose Totalitarizmo ištakose išsamiai nagrinėjami nacistinis ir stalinistinis režimai kaip totalitarizmo fenomenas. 1958 metais publikuotoje Žmogaus būklėje pateikiamas originalus žmogiškojo aktyvumo formų, tokių, kaip darbas ir veiksmas, tyrimas. Arent mąstyme keliami revoliucijos, laisvės, autoriteto ir tradicijos esmės klausimai, o 1975 metais užbaigtuose pirmuose dviejuose veikalo Proto gyvenimas tomuose nagrinėjamos pamatinės vita contemplativa gebos – mąstymas, valia, sprendimas.

Arent veiksmo teorijoje iš istorijos gūdumų prikeliama senovės Antikos praxis idėja, kuri iš esmės pakeitė 20 amžiaus politinės filosofijos peizažą. Arent atskiria veiksmą (praxis) nuo gamybos (poiesis), teigdama, kad veiksmas susijęs su laisve ir įvairove. Tokiu būdu ji į politikos sampratą naujai įveda prasmės ir tapatybės klausimus. Arent supratimu, veiksmas visuomet yra veikimas kartu, o demokratijoje visuomet reikalingas dalyvavimas, įsitraukimas, kurį filosofė priešina sustabarėjusioms biurokratinėms ir pernelyg elitistinėms modernybės politinio gyvenimo formoms.

Atsiliepimai

„Knygos autorei teko nelengva užduotis – perteikti Hannah Arent politikos sampratos esmę, forma ir apimtimi prieinamą patiems mažiausiems skaitytojams. Knygelė sukomponuota kaip didžiosios ir mažosios Hannų kelionė į teatrą, kuriame atgyja žaislinė išmintinga lapė, pasirodo grėsmingas ir plėšrus vilkas, į sceną išeina pats Aristotelis, o žmonės galiausiai virsta lėlėmis, kuriuos už virvučių tampo biurokratai. Išmintį ir nemenką gyvenimišką patirtį sukaupusios filosofės Arent metaforiškas susitikimas su vaikišku smalsumu ir žaismingumu – puiki proga tėvams kartu su savo mažaisiais leistis į kelionę, kurios metu iškils ne vienas filosofinis klausimas apie laisvę, valdžią, žodžių ir veiksmų galią („pasakojimas turi būti veiksmas, pasakoti dėl pasakojimo tėra tauškalai arba melas“ , p. 11). Kai agora vis labiau traukiasi, viešas miesto erdves pritaikant skubančio žmogaus poreikiams, Arent politikos kaip viešos erdvės, kurioje bendraujama, samprata tampa iššūkiu ir suaugusiesiems. Tad nenustebkite, jeigu ne tik jūs vesite savo mažuosius šios kelionės taku, bet ir mažieji padės šią kelionę įveikti jums.”

– Simona Merkinaitė, politikos teoretikė

Apie Mažųjų Platonų seriją

Jeanas Paulis ir Morina Mongin Mažųjų Platonų leidyklą įkūrė 2009 m. savo namų virtuvėje. Per tuos metus pora ne tik susilaukė keturių vaikų bei įkūrė knygynėlį Paryžiuje, kur vyksta gyvi filosofų susitikimai su jauniausiais skaitytojais, bet ir išleido daugiau nei 40 filosofinių knygelių vaikams, kurios po pasaulį pasklido išverstos į daugybę kalbų.

Mažieji Platonai, skirtingai nei kitos Vakarų Europos leidyklos, kurios taip pat leidžia filosofines knygeles vaikams, akcentuoja filosofijos istorijos ir filosofinių asmenybių reikšmę mąstymo ugdymui. Užuot tiesiog kėlę klausimus apie daiktus, žmones, reiškinius ir kitus su vadinamąja gyvenimo prasme susijusius dalykus, Mažųjų Platonų autoriai imasi iššūkio perteikti didžiųjų mąstytojų tyrinėtus klausimus bei metodus, jų nesupaprastindami ir kartu nenuslysdami į biografinį pasakojimą.

Knygelių serijos išskirtinumas – teksto ir vaizdo dermė. Kūrybingą ir įtraukiantį tekstą kaskart lydi įspūdingos, originalios iliustracijos, kurios tampa lygiavertėmis prasmės nešėjomis. Knygelių kūrėjai Prancūzijoje pradeda nuo teksto, kurį rašo žinomi ir patyrę filosofai, o iliustratoriai prie kūrybinio proceso prisijungia jau sukūrus tekstą. Tekstus rašo profesionalūs filosofai, nemažai metų paskyrę tam tikrų filosofinių mokyklų ir idėjų studijoms, tad jų pasakojimai yra ne tik įtraukiantys ir literatūriški, bet juose apstu ir filosofinių subtilybių, kurios neretai atsiskleidžia tik žinantiems filosofinį klausimo ar mąstytojo idėjų kontekstą. Dėl šios priežasties serijos knygelės yra daugiasluoksnės, prie jų verta grįžti keičiantis skaitytojo amžiui ir apsiskaitymo lygiui.

Knygos leidybą finansavo