Kęstas Kirtiklis ir Aldis Gedutis

Tarp vertės ir poveikio

Ko labiausiai bijo Lietuvos humanitarai? Silpstančio proto, senatvės ir ligų? LMT projektų vertinimo rezultatų? Darbo netekimo ir skyrybų? Vargu. Labiausiai, atrodo, jie bijo, kad išnyks tam tikras politinis darinys – tautinė (būtinai tautinė!) Lietuvos valstybė.

Kęstas Kirtiklis ir Aldis Gedutis
Tarp vertės ir poveikio

Kęstas Kirtiklis ir Aldis Gedutis

Tarp vertės ir poveikio

Kęsto Kirtiklio ir Aldžio Gedučio monografija Tarp vertės ir poveikio: apie tikrą ir tariamą humanitarinių mokslų krizę ir jos įveikos būdus yra vienas pirmųjų bandymų Lietuvoje apžvelgti humanitarinių mokslų krizę aprašančią literatūrą. Ar humanitarai mano, kad jų mokslams kilo pavojus? Kas dėl to kaltas ir ką daryti? Ir ar be humanitarų bus išklibinti Lietuvos Respublikos pamatai? O gal dėl visko kalti sukti finansavimą skirstantys ekspertai? Būtent į šiuos klausimus siekia atsakyti Kirtiklio ir Gedučio metastudija.

KAS YRA FILOSOFIJA?

Kas yra filosofija? – tai paskutinis bendras XX a. prancūzų filosofo Gilles’io Deleuze’o ir psichoanalitiko Félixo Guattari darbas: „Bendradarbiavome ne kaip du atskiri žmonės. Veikiau dirbome tarsi dvi srovės, sudarančios trečiąją, kuri ir buvo tasai mes.“ Reikšdami nepasitikėjimą tapatumu ir gindami antiindividualizmą politikoje, filosofijoje, psichoterapijoje, šie mąstytojai išlieka aktualūs ir šiandien.

Turime

KAS YRA PAMIŠIMAS?

Knygoje Kas yra pamišimas? remiantis lakaniškaja psichoanalizės teorija nagrinėjamas psichozės reiškinys. Kasdieninėje kalboje psichozė įvardijama žodžiu „pamišimas“, supriešinant jį su normalumu. Jų priešstatą nulemia pamišimo sutapatinimas su psichozei antraeiliais simptomais, tokiais kaip kliedesiai. Aptariant skirtingas psichozės raiškos formas, knygoje atskleidžiama, kad kliedesiai yra greičiau asmens bandymas savarankiškai tvarkytis su psichoze. Išskirtinį dėmesį skiriant paranojai, tyliajam pamišimui, yra parodoma, kad pamišimas ne tik neprieštarauja normalumui, bet neretai negalėtų būti nuo jo atskirtas. Taigi knyga Kas yra pamišimas? užklausia plačiajai visuomenei pažįstamą skirtį taip pamišimo ir normalumo.

Turime

ERETIŠKOS ESĖ APIE ISTORIJOS FILOSOFIJĄ

Eretiškos esė apie istorijos filosofiją – tai paskutinis ir svarbiausias čekų filosofo Jano Patočkos darbas, rašytas paskutiniaisiais gyvenimo metais, savilaida pasirodęs pogrindyje. Šiame veikale akumuliuotas visas ankstesnis jo mąstymas apie istoriją, žmoniją, egzistenciją sudarančius elementus. Tai yra Patočkos filosofijos apibendrinimas, kurio pagrindiniai objektai nusėda šešiose provokuojančiose, eretiškose esė: „Priešistorės pastabos“, „Istorijos pradžia“, „Ar istorija turi prasmę?“, „Europa ir jos paveldas iki XIX amžiaus pabaigos“, „Ar techniškoji civilizacija yra nuosmukis, ir kodėl?“ bei „Dvidešimtojo amžiaus karai ir dvidešimtas amžius kaip karas“. Antrasis, atnaujintas leidimas papildytas įvadiniu straipsniu kurį specialiai lietuviškam leidimui parašę Pensilvanijos universiteto prof. Nicolas de Warrenas.

Turime

MĄSTYMAS IR JUDANTYSIS

Henri Bergsonas (1859–1941) yra ryškiausias XX a. pradžios filosofas. Jo mąstymas unikalus, sunkiai klasifikuojamas. Jis užčiuopė kai ką fundamentalaus, tai, kas iš pagrindų transformuoja mūsų pasaulio matymą, sąmones, visuomenes – kiekviename iš mūsų tekančią vidinę srovę, kuri yra realus laikas ir gyvybė. Knygoje Mąstymas ir judantysis Bergsonas pristato savo mąstymo metodą – trukmės intuiciją. XX a. antrojoje pusėje nepelnytai užgožtas kitų mąstytojų ir filosofijos mokyklų, nuo XXI a. pradžios Bergsonas grįžta į aktualiausių diskusijų apie mūsų gyvybę ir gyvenimą centrą.

Turime

Turime

Autorius

Kęstas Kirtiklis 

Kęstas Kirtiklis – žurnalistikos ir medijų tyrimo centro docentas, daktaras, 2009 metais apgynęs daktaro disertaciją Komunikacijos samprata šiuolaikinėje filosofijoje. Vilniaus universitete dėsto komunikacijos filosofiją bei filosofijos teorijas. Moksliniai interesai – socialinių mokslų filosofija, komunikacijos tyrimų metodologija, komunikacijos ir medijų filosofija. iš kolegų filosofų jis išsiskiria ir parašytų publicistinių straipsnių kiekiu, taigi siekiu daryti  „poveikį“ visuomenei.

Autorius

Aldis Gedutis

Aldis Gedutis – filosofijos profesorius, Klaipėdos universiteto Socialinių pokyčių studijų centro vyriausias mokslo darbuotojas, interesų kryptys – socialinių ir humanitarinių mokslų filosofija, miesto studijos, kritinė kartografija. Savo ruožtu Gedutis yra bene vienintelis humanitaras nesibodintis tirdamas dvasios klausimus liečiančią  humanitariką  naudotis kiekybiniais metodais.

Tarp vertės ir poveikio ištakos

Kalbėdami apie tai, kaip gimė mintis kartu rašyti knygą apie humanitarinių mokslų padėtį Lietuvoje, Kirtiklis ir Gedutis prisiminė 2010 metus. Tuomet, pasirodžius garsios filosofės Marthos Nussbaum knygai Not for Profit: Why Democracy Needs Humanities kilo plačios tarptautinės diskusijos, o daugybė mokslinkų iš viso pasaulio pripažino Nussbaum iškeltas problemas. Tačiau Lietuvoje diskusija apie tai nevyko, o autoriai prisimena, kad „keletas metų po Not for Profit pasirodymo atrodė, kad apie šią knygą vargu, ar kas apskritai yra girdėjęs. O kai apie ją po truputį buvo pradėta kalbėti (tiesa, tik privačiuose pokalbiuose), paaiškėjo, kad Lietuvos humanitarams knygos teiginiai nelabai aktualūs“.

Taigi, viena pagrindinių paskatų, dėl kurios Kirtiklis ir Gedutis emėsi rašyti Tarp vertės ir poveikio buvo tai, kad visam pasauliui diskutuojant apie humanitarinių mokslų krizę, Lietuvoje ši tema niekam nebuvo įdomi. Visgi, panašu, kad tokią pat mintį raugino ir kur kas daugiau tyrėjų, tad, „2016 m. pradžioje, kai nutarėme savo užstalės pokalbius paversti tyrimu, buvome savotiški kitamaniai, besidomintys gal ir svarbia, bet ne visai aktualia tema. <…>

O tada prasidėjo! Per 2017-2018 metus humanitarinių mokslų reikšmei skirti tekstai pasipylė kaip iš gausybės rago“. Jeigu reiktų vienu žodžiu nusakyti šiuos tekstus pirmasis žodis ateinantis į galvą būtų pesimistiniai.

Plačiau 

Pokalbis su autoriais

Monografijos Tarp vertės ir poveikio autoriai Kęstas Kirtiklis ir Aldis Gedutis, klausinėjami filosofo Ruslano Baranovo, dalijasi savo mintimis apie knygos rašymo procesą, naująsias humanitarinių mokslų apraiškas, lietuviškosios humanitarinių mokslų krizės specifiškumą.

Visą interviu skaityti čia 

Atsiliepimai

Agnė Girkonaitė, Vilniaus universitetas

„Of course, for representatives of the humanities (philosophy) all this critique of their methodological approach might be forgiven. Authors with this monograph “play” in another epistemological tradition than mine and I accept that (they even made a clever choice of reviewers for publication). After looking at their extensive literature list I think their discourse is well covered, the scope of material taken into account is big enough and arguments have quite strong grounding in that material, so this discourse analysis is convincing.

Brandūs pokalbiai. Koks humanitarinių mokslų likimas?

Kęstas Kirtiklis. Apie humanitarus

Kęstas Kirtiklis. Apie humanitarus, kritinį mąstymą…

Homo cultus. Istoriko teritorija. Apie amžiną humanitarinių mokslų krizę

Knygos leidybą ir mokslinį projektą finansavo

Tyrimai atlikti vykdant projektą „Humanitarinių mokslų reikšmė: globalūs argumentai ir lituanistinė specifika“. Tyrimus ir
knygos leidybą pagal Valstybinę lituanistinių tyrimų ir sklaidos 2016–2024 metų programą finansavo Lietuvos mokslo taryba
(sut. nr. LIP-081/2016/LSS-250000-1131).

 

Krizės neišgyvenę filosofai siauresne prasme ir humanitarai platesne prasme yra savimi patenkinti lėkšti šarlatanai, kurių skaityti neverta. Arba, pagal lietuvių humanitarų folklorą, kas nesirgo džiova, tiksliau, nekentėjo ir neišgyveno krizės, tas ne šviesuolis… 

 

Kęstas Kirtiklis ir Aldis Gedutis
Tarp vertės ir poveikio

Kęstas Kirtiklis ir Aldis Gedutis

Tarp vertės ir poveikio

Autoriai: Kęstas Kirtiklis ir Aldis Gedutis
Puslapiai: 376
Spaudos metai: 2020
Tiražas: 400 egz.
Viršelis: minkštas su atvartais
Dizaineris: Tomas Mrazauskas
ISBN: 978-609-8236-05-7

KAS YRA FILOSOFIJA?

Kas yra filosofija? – tai paskutinis bendras XX a. prancūzų filosofo Gilles’io Deleuze’o ir psichoanalitiko Félixo Guattari darbas: „Bendradarbiavome ne kaip du atskiri žmonės. Veikiau dirbome tarsi dvi srovės, sudarančios trečiąją, kuri ir buvo tasai mes.“ Reikšdami nepasitikėjimą tapatumu ir gindami antiindividualizmą politikoje, filosofijoje, psichoterapijoje, šie mąstytojai išlieka aktualūs ir šiandien.

Turime

KAS YRA PAMIŠIMAS?

Knygoje Kas yra pamišimas? remiantis lakaniškaja psichoanalizės teorija nagrinėjamas psichozės reiškinys. Kasdieninėje kalboje psichozė įvardijama žodžiu „pamišimas“, supriešinant jį su normalumu. Jų priešstatą nulemia pamišimo sutapatinimas su psichozei antraeiliais simptomais, tokiais kaip kliedesiai. Aptariant skirtingas psichozės raiškos formas, knygoje atskleidžiama, kad kliedesiai yra greičiau asmens bandymas savarankiškai tvarkytis su psichoze. Išskirtinį dėmesį skiriant paranojai, tyliajam pamišimui, yra parodoma, kad pamišimas ne tik neprieštarauja normalumui, bet neretai negalėtų būti nuo jo atskirtas. Taigi knyga Kas yra pamišimas? užklausia plačiajai visuomenei pažįstamą skirtį taip pamišimo ir normalumo.

Turime

ERETIŠKOS ESĖ APIE ISTORIJOS FILOSOFIJĄ

Eretiškos esė apie istorijos filosofiją – tai paskutinis ir svarbiausias čekų filosofo Jano Patočkos darbas, rašytas paskutiniaisiais gyvenimo metais, savilaida pasirodęs pogrindyje. Šiame veikale akumuliuotas visas ankstesnis jo mąstymas apie istoriją, žmoniją, egzistenciją sudarančius elementus. Tai yra Patočkos filosofijos apibendrinimas, kurio pagrindiniai objektai nusėda šešiose provokuojančiose, eretiškose esė: „Priešistorės pastabos“, „Istorijos pradžia“, „Ar istorija turi prasmę?“, „Europa ir jos paveldas iki XIX amžiaus pabaigos“, „Ar techniškoji civilizacija yra nuosmukis, ir kodėl?“ bei „Dvidešimtojo amžiaus karai ir dvidešimtas amžius kaip karas“. Antrasis, atnaujintas leidimas papildytas įvadiniu straipsniu kurį specialiai lietuviškam leidimui parašę Pensilvanijos universiteto prof. Nicolas de Warrenas.

Turime

MĄSTYMAS IR JUDANTYSIS

Henri Bergsonas (1859–1941) yra ryškiausias XX a. pradžios filosofas. Jo mąstymas unikalus, sunkiai klasifikuojamas. Jis užčiuopė kai ką fundamentalaus, tai, kas iš pagrindų transformuoja mūsų pasaulio matymą, sąmones, visuomenes – kiekviename iš mūsų tekančią vidinę srovę, kuri yra realus laikas ir gyvybė. Knygoje Mąstymas ir judantysis Bergsonas pristato savo mąstymo metodą – trukmės intuiciją. XX a. antrojoje pusėje nepelnytai užgožtas kitų mąstytojų ir filosofijos mokyklų, nuo XXI a. pradžios Bergsonas grįžta į aktualiausių diskusijų apie mūsų gyvybę ir gyvenimą centrą.

Turime

Turime

Panašios knygos:

Nemokamas pristatymas užsakymams nuo 25eur.

X