Not a person

Kęstas Kirtiklis ir Aldis Gedutis

Tarp vertės ir poveikio

Ko labiausiai bijo Lietuvos humanitarai? Silpstančio proto, senatvės ir ligų? LMT projektų vertinimo rezultatų? Darbo netekimo ir skyrybų? Vargu. Labiausiai, atrodo, jie bijo, kad išnyks tam tikras politinis darinys – tautinė (būtinai tautinė!) Lietuvos valstybė.

Kęstas Kirtiklis ir Aldis Gedutis
Tarp vertės ir poveikio

Kęstas Kirtiklis ir Aldis Gedutis

Tarp vertės ir poveikio

Kęsto Kirtiklio ir Aldžio Gedučio monografija Tarp vertės ir poveikio: apie tikrą ir tariamą humanitarinių mokslų krizę ir jos įveikos būdus yra vienas pirmųjų bandymų Lietuvoje apžvelgti humanitarinių mokslų krizę aprašančią literatūrą. Ar humanitarai mano, kad jų mokslams kilo pavojus? Kas dėl to kaltas ir ką daryti? Ir ar be humanitarų bus išklibinti Lietuvos Respublikos pamatai? O gal dėl visko kalti sukti finansavimą skirstantys ekspertai? Būtent į šiuos klausimus siekia atsakyti Kirtiklio ir Gedučio metastudija.

Søren Kierkegaard. Arba, arba I dalis

Arba, arba (dan. Enten – eller, 1843) – vienas svarbiausių filosofo, teologo ir rašytojo Søreno Kierkegaardo darbas išvydęs pasaulį dvitomiu, pasirašytas fiktyvaus leidėjo Victoro Eremitos pseudonimu. Literatūrinis-filosofinis veikalas skaitytojui atskleidžia įtampą tarp dviejų priešingų pasaulėžiūrų vaizdžiai, grakščiai perteikdamas abiejų buvimo būdų filosofijas ir vieno iš jų pasirinkimo būtinybę – arba, arba. Pirmasis tomas skirtas estetinei egzistencijos stadijai, hedonistiniam gyvenimo būdui aprašyti, o antrasis – etiniam, pasirinkimo ir įsipareigojimo reikalaujančiam buvimo būdui.

Franz Rosenzweig. Išganymo žvaižgdė

Išganymo žvaigždė (vok. Der Stern der Erlösung, 1921) – religinės filosofijos veikalas parašytas XX a. pradžioje yra vienas svarbiausių, bet mažiausiai žinomų egzistencializmo, religinės filosofijos, judaizmo veikalų. Visa aprėpiančių, sistematinių filosofijų, vokiškojo idealizmo kontekste prioretizuojama konkretaus žmogaus patirtis. Per produktyvų filosofijos ir teologijos santykio atskleidimą kuriama nauja mąstymo paradigma. Dialogas tarp religijų atsakinėja į seniausius ir svarbiausius religinius klausimus, įveiklina ir leidžiai konkrečiai suvokti Kūrinijos, Apreiškimo, Išganymo sąvokas, jų prasmę ir reikšmę gyvenimui.

Jean-Paul Sartre. Įsivaizduojamybė

Įsivaizduojamybė (pranc. L’Imaginaire, 1940) – prancūzų filosofo Jeano-Paulio Sartre’o veikalas kuriame vystoma originali mentalinio vaizdinio koncepcija, atskleidžiamas žmogaus santykio su tikrove nepirmapradiškumas ir problematiškumas. Knygoje nuodugniai klasifikuojami ir konceptualizuojami subjektyviosios sąmonės patyrimai – atliekamas vaizduotės ir suvokimo skirtumo tyrimas. Anot Sartre’o, skirtingai nuo vaizduotės, suvokimas nukreiptas į tam tikrą objektą nėra pilnavertis, nesuteikia visapusiško objekto suvokimo. Suvokdami stalą suvokiame, kad matome jį ne visą, kad tam tikros jo dalys yra pasislėpusios pan. Taigi, objekto suvokime atrandame tik vieną iš galimų objekto reiškimosi būdų. Vaizduotė, priešingai, geba sąmonėje sutalpinti visą įsivaizduojamojo objekto vaizdinį tuo pat metu užpildydama suvokimo paliktas spragas.

Autorius

Kęstas Kirtiklis 

Kęstas Kirtiklis – žurnalistikos ir medijų tyrimo centro docentas, daktaras, 2009 metais apgynęs daktaro disertaciją Komunikacijos samprata šiuolaikinėje filosofijoje. Vilniaus universitete dėsto komunikacijos filosofiją bei filosofijos teorijas. Moksliniai interesai – socialinių mokslų filosofija, komunikacijos tyrimų metodologija, komunikacijos ir medijų filosofija. iš kolegų filosofų jis išsiskiria ir parašytų publicistinių straipsnių kiekiu, taigi siekiu daryti  „poveikį“ visuomenei.

Autorius

Aldis Gedutis

Aldis Gedutis – filosofijos profesorius, Klaipėdos universiteto Socialinių pokyčių studijų centro vyriausias mokslo darbuotojas, interesų kryptys – socialinių ir humanitarinių mokslų filosofija, miesto studijos, kritinė kartografija. Savo ruožtu Gedutis yra bene vienintelis humanitaras nesibodintis tirdamas dvasios klausimus liečiančią  humanitariką  naudotis kiekybiniais metodais.

Tarp vertės ir poveikio ištakos

Kalbėdami apie tai, kaip gimė mintis kartu rašyti knygą apie humanitarinių mokslų padėtį Lietuvoje, Kirtiklis ir Gedutis prisiminė 2010 metus. Tuomet, pasirodžius garsios filosofės Marthos Nussbaum knygai Not for Profit: Why Democracy Needs Humanities kilo plačios tarptautinės diskusijos, o daugybė mokslinkų iš viso pasaulio pripažino Nussbaum iškeltas problemas. Tačiau Lietuvoje diskusija apie tai nevyko, o autoriai prisimena, kad „keletas metų po Not for Profit pasirodymo atrodė, kad apie šią knygą vargu, ar kas apskritai yra girdėjęs. O kai apie ją po truputį buvo pradėta kalbėti (tiesa, tik privačiuose pokalbiuose), paaiškėjo, kad Lietuvos humanitarams knygos teiginiai nelabai aktualūs“.

Taigi, viena pagrindinių paskatų, dėl kurios Kirtiklis ir Gedutis emėsi rašyti Tarp vertės ir poveikio buvo tai, kad visam pasauliui diskutuojant apie humanitarinių mokslų krizę, Lietuvoje ši tema niekam nebuvo įdomi. Visgi, panašu, kad tokią pat mintį raugino ir kur kas daugiau tyrėjų, tad, „2016 m. pradžioje, kai nutarėme savo užstalės pokalbius paversti tyrimu, buvome savotiški kitamaniai, besidomintys gal ir svarbia, bet ne visai aktualia tema. <…>

O tada prasidėjo! Per 2017-2018 metus humanitarinių mokslų reikšmei skirti tekstai pasipylė kaip iš gausybės rago“. Jeigu reiktų vienu žodžiu nusakyti šiuos tekstus pirmasis žodis ateinantis į galvą būtų pesimistiniai.

Plačiau 

Pokalbis su autoriais

Monografijos Tarp vertės ir poveikio autoriai Kęstas Kirtiklis ir Aldis Gedutis, klausinėjami filosofo Ruslano Baranovo, dalijasi savo mintimis apie knygos rašymo procesą, naująsias humanitarinių mokslų apraiškas, lietuviškosios humanitarinių mokslų krizės specifiškumą.

Visą interviu skaityti čia 

Atsiliepimai

Agnė Girkonaitė, Vilniaus universitetas

„Of course, for representatives of the humanities (philosophy) all this critique of their methodological approach might be forgiven. Authors with this monograph “play” in another epistemological tradition than mine and I accept that (they even made a clever choice of reviewers for publication). After looking at their extensive literature list I think their discourse is well covered, the scope of material taken into account is big enough and arguments have quite strong grounding in that material, so this discourse analysis is convincing.

 

Knygos leidybą ir mokslinį projektą finansavo

Tyrimai atlikti vykdant projektą „Humanitarinių mokslų reikšmė: globalūs argumentai ir lituanistinė specifika“. Tyrimus ir
knygos leidybą pagal Valstybinę lituanistinių tyrimų ir sklaidos 2016–2024 metų programą finansavo Lietuvos mokslo taryba
(sut. nr. LIP-081/2016/LSS-250000-1131).

 

Krizės neišgyvenę filosofai siauresne prasme ir humanitarai platesne prasme yra savimi patenkinti lėkšti šarlatanai, kurių skaityti neverta. Arba, pagal lietuvių humanitarų folklorą, kas nesirgo džiova, tiksliau, nekentėjo ir neišgyveno krizės, tas ne šviesuolis… 

 

Kęstas Kirtiklis ir Aldis Gedutis
Tarp vertės ir poveikio

Kęstas Kirtiklis ir Aldis Gedutis

Tarp vertės ir poveikio

Autoriai: Kęstas Kirtiklis ir Aldis Gedutis
Puslapiai: 376
Spaudos metai: 2020
Tiražas: 400 egz.
Viršelis: minkštas su atvartais
Dizaineris: Tomas Mrazauskas
ISBN: 978-609-8236-05-7

Søren Kierkegaard. Arba, arba I dalis

Arba, arba (dan. Enten – eller, 1843) – vienas svarbiausių filosofo, teologo ir rašytojo Søreno Kierkegaardo darbas išvydęs pasaulį dvitomiu, pasirašytas fiktyvaus leidėjo Victoro Eremitos pseudonimu. Literatūrinis-filosofinis veikalas skaitytojui atskleidžia įtampą tarp dviejų priešingų pasaulėžiūrų vaizdžiai, grakščiai perteikdamas abiejų buvimo būdų filosofijas ir vieno iš jų pasirinkimo būtinybę – arba, arba. Pirmasis tomas skirtas estetinei egzistencijos stadijai, hedonistiniam gyvenimo būdui aprašyti, o antrasis – etiniam, pasirinkimo ir įsipareigojimo reikalaujančiam buvimo būdui.

Franz Rosenzweig. Išganymo žvaižgdė

Išganymo žvaigždė (vok. Der Stern der Erlösung, 1921) – religinės filosofijos veikalas parašytas XX a. pradžioje yra vienas svarbiausių, bet mažiausiai žinomų egzistencializmo, religinės filosofijos, judaizmo veikalų. Visa aprėpiančių, sistematinių filosofijų, vokiškojo idealizmo kontekste prioretizuojama konkretaus žmogaus patirtis. Per produktyvų filosofijos ir teologijos santykio atskleidimą kuriama nauja mąstymo paradigma. Dialogas tarp religijų atsakinėja į seniausius ir svarbiausius religinius klausimus, įveiklina ir leidžiai konkrečiai suvokti Kūrinijos, Apreiškimo, Išganymo sąvokas, jų prasmę ir reikšmę gyvenimui.

Jean-Paul Sartre. Įsivaizduojamybė

Įsivaizduojamybė (pranc. L’Imaginaire, 1940) – prancūzų filosofo Jeano-Paulio Sartre’o veikalas kuriame vystoma originali mentalinio vaizdinio koncepcija, atskleidžiamas žmogaus santykio su tikrove nepirmapradiškumas ir problematiškumas. Knygoje nuodugniai klasifikuojami ir konceptualizuojami subjektyviosios sąmonės patyrimai – atliekamas vaizduotės ir suvokimo skirtumo tyrimas. Anot Sartre’o, skirtingai nuo vaizduotės, suvokimas nukreiptas į tam tikrą objektą nėra pilnavertis, nesuteikia visapusiško objekto suvokimo. Suvokdami stalą suvokiame, kad matome jį ne visą, kad tam tikros jo dalys yra pasislėpusios pan. Taigi, objekto suvokime atrandame tik vieną iš galimų objekto reiškimosi būdų. Vaizduotė, priešingai, geba sąmonėje sutalpinti visą įsivaizduojamojo objekto vaizdinį tuo pat metu užpildydama suvokimo paliktas spragas.

Panašios knygos: