Tarp vertės ir poveikio ištakos

Kalbėdami apie tai, kaip gimė mintis kartu rašyti knygą apie humanitarinių mokslų padėtį Lietuvoje, Kirtiklis ir Gedutis prisiminė 2010 metus. Tuomet, pasirodžius garsios filosofės Marthos Nussbaum knygai Not for Profit: Why Democracy Needs Humanities kilo plačios tarptautinės diskusijos, o daugybė mokslinkų iš viso pasaulio pripažino Nussbaum iškeltas problemas. Tačiau Lietuvoje diskusija apie tai nevyko, o autoriai prisimena, kad „keletas metų po Not for Profit pasirodymo atrodė, kad apie šią knygą vargu, ar kas apskritai yra girdėjęs. O kai apie ją po truputį buvo pradėta kalbėti (tiesa, tik privačiuose pokalbiuose), paaiškėjo, kad Lietuvos humanitarams knygos teiginiai nelabai aktualūs“.

Taigi, viena pagrindinių paskatų, dėl kurios Kirtiklis ir Gedutis ėmėsi rašyti Tarp vertės ir poveikio buvo tai, kad visam pasauliui diskutuojant apie humanitarinių mokslų krizę, Lietuvoje ši tema niekam nebuvo įdomi. Visgi, panašu, kad tokią pat mintį raugino ir kur kas daugiau tyrėjų, tad, „2016 m. pradžioje, kai nutarėme savo užstalės pokalbius paversti tyrimu, buvome savotiški kitamaniai, besidomintys gal ir svarbia, bet ne visai aktualia tema. <…> O tada prasidėjo! Per 2017-2018 metus humanitarinių mokslų reikšmei skirti tekstai pasipylė kaip iš gausybės rago“. Jeigu reiktų vienu žodžiu nusakyti šiuos tekstus pirmasis žodis ateinantis į galvą būtų pesimistiniai.

Dvasios Aušvicas – taip universitetą yra pavadinęs vienas žymiausių šiandienos Lietuvos humanitarų filosofas Alvydas Jokubaitis. Tokia ištara gerai atspindi Lietuvos humanitarų kalbėjimą apėmusią apokaliptinę nuotaiką. Nerimas. Svarbiausių humanitarinių ir socialinių grėsmių bei jų pasekmių Lietuvai įžvalgos, taip vadinasi kitų penkių garsių Lietuvos humanitarinių ir socialinių mokslų atstovų, Viktorijos Daujotytės, Valentino Mikelėno, Arvydo Šliogerio, Aleksandro Vasiliausko, Vlado Žulkaus, išleista knyga. Dalis apokaliptinį diskursą transliavusių mokslininkų galop neišlaikė politikų ir sprendimų priėmėjų nesiskaitymo ir patys įkūrę partiją nusprendė gelbėti Lietuvą nuo humanitarikos krizės. Ir tai tik keli pavyzdžiai iš humanitarinių mokslų, ir platesnės žmogiškosios kultūros, krizės skelbimo literatūros. Reiktų skaičiuoti, bet humanitarinių mokslų krizė gali būti daugiausiai dėmesio ir knygų sulaukianti tema humanitarinių mokslų lauke. Taip pat tai neabejotinai karščiausia humanitarinių mokslų tema. Tokioje knygų gausoje šaltu mokslišku stiliumi atlikta viso lauko apžvalga buvo ypač reikalinga. Ir nors galime justi, kad Kirtikliu ir Gedučiui tautinė-humanitarinė apokaliptika nėra artima, mokslinė pagarba savo tyrimo objektui visur ima viršų.

Susiję

Nemokamas pristatymas užsakymams nuo 25eur.

X