Platonas (422–347 m. pr. Kr) – graikų mąstytojas, kilęs iš Atėnų. Kartu su savo mokytoju Sokratu bei mokiniu Aristoteliu padėjo Vakarų filosofijos pagrindus. Žymus savo ontologine idėjų teorija, teigiančia, jog egzistuoja ideali būtis ir nuo jos priklausoma materiali realybė.  

Platonas gimė Aristono – Mesenijos bei Atėnų palikuonio – ir Periktionės – VI a. Graikijoje gyvenusio poeto, leidėjo Solono giminaitės – šeimoje. Tikrasis Platono vardas yra Aristoklis, o šią, taip prilipusią pravardę, filosofas įgavo gyvenimo eigoje. Remiantis istoriniais duomenimis teigiama, jog Platonas buvo tvirto sudėjimo, atletiškas, todėl nuo šių savo išvaizdos savybių įgavo pravardę: „plat“ – nuo būdvardžių „platus“, „plačiapetis“ (πλατύς).

Ir Aristonas, ir Periktionė buvo graikų aristokratijos atstovai, todėl Platonas, kaip kiti privilegijuotieji berniukai, įgavo puikų išsilavinimą, mokėsi pas geriausius Atėnų pedagogus. Platonas buvo mokomas gramatikos, muzikos, gimnastikos, piešimo, taip pat klausėsi filosofijos paskaitų, kuriose buvo remiamasi tokių filosofų, kaip Parmenidas, Herakleitas, Kratilas ir Pitagoras doktrinomis, kurios jaunąjį mąstytoją supažindino su metafizika ir epistemologija. Platono filosofija, paremta dialektikos principu, yra itin plati, kone visas egzistencijos dalis apimanti sistema. Visgi, yra kelios mąstymo kryptys, kur filosofas išsiplėtė labiausiai, tai – ontologija, etika bei politika.

Daugiau apie filosofą Platoną

Vilius Bartninkas – filosofijos daktaras, dėsto Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute. V. Bartninkas Kembridžo universitete apgynė daktaro disertaciją, kurioje nagrinėjo įvairias aliuzijas į graikų dievus bei pilietinės religijos pasitelkimą vėlesniuosiuose Platono tekstuose. Filosofo pagrindiniai moksliniai interesai – antikinė politinė filosofija, senosios akademijos santykis su kosmologija ir teologija. Į lietuvių kalbą V. Bartninkas taip pat yra išvertęs Platono veikalą Lisidas, arba Apie draugystę bei H. Arendt Eichmanas Jeruzalėje: ataskaita apie blogio banalumą.

Daugiau apie Vilių Bartninką

Alkibijadas (450–404 m. pr. Kr) – Atėnų vadas, strategas, oratorius.  Visų pirma, Alkibijadas buvo labai gražus jaunuolis. Atrodytų, jog tokiam faktui neturi būti suteikiama pati didžiausia svarba, tačiau Alkibijado gyvenime fizinis grožis buvo vienas iš svarbiausių dalykų. Apie šią savo savybę jis kalbėdavo kaip apie „nepaprastą laimę“ ir „netikėtą sėkmę, suteiktą dievų“.  

Alkibijadas gimė Kleinijo ir Deinomachės šeimoje, kurioje netrūko nei turtų, nei gero išsilavinimo: Kleinijas buvo turtingiausias atėnietis, o Deinomachė – įtakingosios Alkmajonidų dinastijos palikuonė.  Jaunystėje, tėvui žuvus, Alkibijadas pateko motinos pusbrolio Periklio – garsiojo Atėnų karvedžio – globon. Siekdamas globėjo pripažinimo taip pat įsitraukė į politiką, tačiau savo galią plėtė ne pasižymėdamas įgūdžiais karo lauke, bet įvairiomis manipuliacijomis, ryšiais su aristokratija, suokalbiais bei intrigomis.  

Daugiau apie Alkibijadą