Nerijus Milerius
Žiūrėti į žiūrintįjį: kinas ir prievarta
Žiūrėti į žiūrintįjį šiuo atveju nėra paprasta susitapatinimo, atmetimo, empatijos ar antipatijos procedūra. Žiūrėdamas į žiūrintįjį <…>, pats žiūrovas įžengia į teritoriją, vadinamą metakinu (metacinema, self-reflexive film). Metakinu vadinamas reflektuojamas pats kino fenomenas.
Nerijus Milerius
Žiūrėti į žiūrintįjį
Nerijus Milerius
Žiūrėti į žiūrintįjį: kinas ir prievarta
Žiūrėti į žiūrintįjį: kinas ir prievarta – 2018-aisiais metais išleista monografija, kurios autorius – filosofas, režisierius Nerijus Milerius. Žiūrėti į žiūrintįjį: kinas ir prievarta yra Nerijaus Mileriaus akademinio braižo sieti kinematografiją bei filosofiją tąsa – 2013-aisiais metais autorius sudarė monografiją Kinas ir filosofija, kurioje galima rasti Audronės Žukauskaitės, Jūratės Baranovos, Kristupo Saboliaus bei Luko Brašiškio esė apie kino ir filosofijos sandūrą, o 2014-aisiais metais išleido veikalą Apokalipsė kine: filosofinės prielaidos. Žiūrėti į žiūrintįjį: kinas ir prievarta pristato prievartos kine tyrimą, vykdytą 2016–2018 metais.
Liko tik 2

Autorius
Nerijus Milerius
Nerijus Milerius – originali Lietuvos akademinio lauko figūra, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto docentas. N. Milerius daug dėmesio skiria įvairiems kultūrą sudarantiems komponentams plačiąja prasme: yra ne tik filosofas, bet ir režisierius, scenarijaus autorius, kino teoretikas. Į filosofo tyrinėjimų sritis įeina šiuolaikinės kasdienio pasaulio teorijos, kino teorija ir filosofija, urbanistikos filosofiniai pagrindai, vizualumo studijos. Nerijus Milerius Vilniaus universitete dėsto kino filosofiją (kursą, kurio yra pradininkas, sumanytojas), pamatines miesto studijų problemas, estetiką ir meno teoriją, kultūros filosofiją.
Daugiau apie filosofą Nerijų Milerių
Knygos Žiūrėti į žiūrintįjį atsiradimo istorija
Nerijus Milerius sudarė veikalą Kinas ir filosofija, kuriame aptinkame jo paties, o taip pat ir Audronės Žukauskaitės, Jūratės Baranovos, Kristupo Saboliaus bei Luko Brašiškio kino bei filosofijos sandūros apmąstymus. N. Milerius taip pat yra monografijos Apokalipsė kine: filosofinės prielaidos autorius, idėja šios knygos pagrindinei minčiai kilo iš suvokimo, jog žmonės geba patirti tam tikrą vizualinį malonumą stebėdami sunaikinamo pasaulio ir visuomenės vaizdus. Žiūrėti į žiūrintįjį: kinas ir prievarta yra autoriaus apmąstymų apie kiną bei filosofija tąsa, Apokalipsė kine priedas bei tęsinys, o monografijoje Žiūrėti į žiūrintįjį pristatomas prievartos kine tyrimas, vykdytas 2016–2018 metais.
Plačiau apie knygos turinį
Kalbant apie prievartos vaizdavimą medijose dažniausiai užimama viena iš dviejų pozicijų: arba siekiama prievartą uždrausti, arba ji yra eksponuojama nekritiškai. Vertybinio prievartos fenomeno vertinimo netrūksta, tačiau pasigendama gilesnių apmąstymų šia tema. Monografija Žiūrėti į žiūrintįjį: kinas ir prievarta siekia užpildyti šią spragą – atsisakoma taip giliai į populiariąją kino tradiciją įsišaknijusių „gėrio“ ir „blogio“, „už“ ir „prieš“ kategorijų, pasitelkiama metakalbos kine koncepcija, argumentuojama, kaip įvairios scenomatografijos tradicijos siekia žiūrovą ištraukti iš pasyvios stebėtojo būsenos.
Veikalas yra suskirstytas į penkis skyrius, kuriuose iš įvairių perspektyvų kontempliuojami prievartos mechanizmai. Autorius nuolat brėžia aliuziją į mise-en-abîme techniką, nurodančią, kaip kinas kuria pasakojimą pasakojime ir tokiu būdu įveiklina žiūrovą.
Plačiau apie knygos turinį skaitykite čia
Atsiliepimai
„Atėjo laikas atsakyti į du svarbiausius klausimus. Ar tai gera knyga? Taip. Autorius kelia vizualaus smurto vartojimo, tikrovės ir fikcijos, leistinumo ir kitus svarbius klausimus. Pateikia įdomią ir originalią Aristotelio katarsio
interpretaciją, parodo, kad smurtas gali tapti prasmingu apmąstymo objektu. Žinoma, knyga duoda konkretų pavyzdį, kaip reikia interpretuoti kino filmus.“
– Vitalij Binevič
„Todėl nepatogiausias klausimas žiūrovui, kurį, pvz., M.Haneke atveju užduoda prievartos kinas yra toks: koks paties žiūrovo įnašas į prievartos vaizdavimą ir jos estetizavimą? Ir dažniausiai ieškodamas atsakymų žiūrovas neras jokių palengvinančių režisieriaus užuominų. Bet atsakyti į šiuos ir panašius kino filosofijos klausimus gali padėti N.Mileriaus knyga Žiūrėti į žiūrintįjį: kinas ir prievarta.“
– Tomas Genevičius
Knygos leidybą finansavo




Lietuvoje gyvename gana saugioje, monotoniškoje kasdienybėje. Tačiau egzistuoja ir milžiniški vizualinių malonumų fabrikai, tai – Holivudas ir ne tik. Jei pažiūrėtume į TV programas, pamatytume, kokios temos vyrauja. Paradoksalu, kad prie kasdienybės priešybės – apokalipsės ir prievartos – priėjau per kasdienybės prizmę.
Nerijus Milerius
Žiūrėti į žiūrintįjį