Yan Marchand ir Yann Le Bras
Sokratas – Prezidentas!
Seniai seniai žmonės žinojo, kaip atrodys jų mirties diena. Žinojo, kad jos išvakarėse juos aplankys dievai ir paklaus, kaip nugyveno gyvenimą – teisingai ar neteisingai. Teisingieji iškart bus priimti į Palaimintųjų salą. O štai neteisingųjų laukia tragiška baigtis: jie bus įmesti į siaubingą Tartaro kalėjimą, apie kurį sakoma, jog jis tamsiausias pasaulyje.
Nenorėdami pūti Tartaro gelmėse, mirtingieji paprastai dievus sutikdavo pasipuošę. Apsirėdydavo gražiausiais rūbais, užsisegdavo tviskančius papuošalus ir gražiai, skoningai sutvarkydavo namus. O valgiai!
Ar kas gali būti nuostabiau? Tik įsivaizduokite, kaip kiekvienas stengėsi, norėdamas pasirodyti maloniai ir nepriekaištingai.
O dievai sau šypsojosi, neįvertindami, kaip smarkiai juos vedžioja už nosies. Tokio grožio apakinti, jie imdavo galvoti, kad turi reikalą su puikių savybių žmonėmis.
Vis tik jų turtai buvo didelių siekių, melo, išdavysčių ir žmogžudysčių vaisius. Juk jais nelyja iš dangaus! Purpurinis apsiaustas, kaip ir rūmai, byloja apie pralietą kraują.
Apakinti tokios prabangos, dievai nugabendavo mirtingųjų sielas prie spindinčių Palaimintųjų salos krantų.
Taip šioji pamažu pavirto banditų landyne.
Yan Marchand ir Yann Le Bras
Sokratas — Prezidentas!
Yan Marchand ir Yann Le Bras
Sokratas – Prezidentas!
Knygelėje apie filosofą Sokratą ir sofistą Gorgiją pasakojama istorija apie tai, kaip filosofas, padedamas sofisto, imasi įgyvendinti užduotį tapti prezidentu ir taip išspręsti visuomenėje kerojančias negandas: pasyvumą, perteklingų malonumų troškimą ir t.t. Šmaikščioje, šiuolaikinio pasaulio aktualijas paliečiančioje knygelėje (kur dar pamatysi selfius kepantį sofistą?) keliamas klausimas, ar vienas teisuolis pajėgus palenkti minią savo pusėn ir kokią kainą tenka mokėti už vienadienę šlovę. Beje, sofistas Gorgijas labai panašus į Donaldą Trumpą. Sutapimas? Spręsti jums.
Turime
Autorius
Yan Marchand
Filosofijos daktaras ir mokytojas Yanas Marchand’as norėtų tapti prezidentu ar net imperatoriumi. Bent jau savo mieste – Breste. Juk visiems žinoma, kad filosofai yra dieviškos prigimties. Dar daugiau – jis tam neturi jokių gebėjimų. O politikoje tai didelis pranašumas. Jau daugiau nei dešimtmetį Y. Marchand’as veda filosofinius užsiėmimus vaikams ir suaugusiems, skaito paskaitas mokytojams apie filosofijos taikymą ugdymo procese bei veda etikos seminarus medicinos srities atstovams.
Iliustratorius
Yann Le Bras
Yann Le Bras šiuo metu kuria iliustracijas vaikų knygoms, nors yra baigęs skulptūros studijas. Šiuo metu menininkas gyvena Strasbūre, kur kuria ir užsiima edukacija. Jo pirmoji iliustruota knyga – Mažųjų Platonų serijos Dieviškojo Sokrato mirtis – sulaukė Paryžiaus Knygų Salono pripažinimo kaip itin meniškai vertingas darbas.
Vertėja
Daina Habdankaitė
Knygelės vertėja Daina Habdankaitė filosofines knygas vaikams pradėjo versti 2018 metais, kai nerūpestingai vaikštinėdama Paryžiaus gatvelėmis aptiko Les Petits Platons knygyną. Jaunoji filosofė tiki, jog filosofija gali ir turi būti prieinama ne tik akademinio pasaulio specialistams, bet visiems žmonėms, nepriklausomai nuo jų amžiaus ar žinių bagažo. Mažųjų Platonų serijos knygos, jos manymu, yra itin patrauklus būdas prieiti prie sudėtingo, dažnai kvapą gniaužiančio ir daug peno dvasiai teikiančios filosofijos pasaulio.
Kas buvo Sokratas?
Kad ir koks įtakingas Vakarų mąstymui, Sokrato (469-399 m. pr. Kr.) asmuo vis dar lieka apgaubtas paslapties skraiste. Neparašęs nė sakinio, Sokratas yra vienas iš nedaugelio filosofų, kurių mąstymas ženklina lūžį filosofijos istorijoje. Iki Sokrato – mitais ir metaforomis apipintas išminčių mintijimas. Po Sokrato – žymusis diskusijomis grįstas išminties meilės kelias.
Apie Sokrato asmenį žinoma nedaug, o mus pasiekusi informacija yra iš antrinių šaltinių, tad jos autentiškumas kelia nemažai ginčų. Minties pribuvėjos vaidmenį atlikęs, polio gyventojus nenuvargdamas klausinėjęs ir taip juos provokavęs, Sokrato asmuo įkvėpė daugelį apie jį rašiusių ir kalbėjusių. Filosofo išvaizda, asmenybė, elgesys, o taip pat ir pažiūros bei metodas aptarinėti tiek jo mokinio Platono raštuose, tiek Aristofano komedijose. Atėnų filosofo teismas ir pasmerkimas myriop tapo tarsi akademinės filosofijos santykį su likusiu pasauliu grindžiančiu mitu. Nepatogus, provokuojantis ir tarsi viena koja ne šiame pasaulyje – toks Sokrato kaip paradigminio filosofo vaizdinys tebėra gajus ir šiandien.
Apie Mažųjų Platonų seriją
Jeanas Paulis ir Morina Mongin Mažųjų Platonų leidyklą įkūrė 2009 m. savo namų virtuvėje. Per tuos metus pora ne tik susilaukė keturių vaikų bei įkūrė knygynėlį Paryžiuje, kur vyksta gyvi filosofų susitikimai su jauniausiais skaitytojais, bet ir išleido daugiau nei 40 filosofinių knygelių vaikams, kurios po pasaulį pasklido išverstos į daugybę kalbų.
Mažieji Platonai, skirtingai nei kitos Vakarų Europos leidyklos, kurios taip pat leidžia filosofines knygeles vaikams, akcentuoja filosofijos istorijos ir filosofinių asmenybių reikšmę mąstymo ugdymui. Užuot tiesiog kėlę klausimus apie daiktus, žmones, reiškinius ir kitus su vadinamąja gyvenimo prasme susijusius dalykus, Mažųjų Platonų autoriai imasi iššūkio perteikti didžiųjų mąstytojų tyrinėtus klausimus bei metodus, jų nesupaprastindami ir kartu nenuslysdami į biografinį pasakojimą.
Knygelių serijos išskirtinumas – teksto ir vaizdo dermė. Kūrybingą ir įtraukiantį tekstą kaskart lydi įspūdingos, originalios iliustracijos, kurios tampa lygiavertėmis prasmės nešėjomis. Knygelių kūrėjai Prancūzijoje pradeda nuo teksto, kurį rašo žinomi ir patyrę filosofai, o iliustratoriai prie kūrybinio proceso prisijungia jau sukūrus tekstą. Tekstus rašo profesionalūs filosofai, nemažai metų paskyrę tam tikrų filosofinių mokyklų ir idėjų studijoms, tad jų pasakojimai yra ne tik įtraukiantys ir literatūriški, bet juose apstu ir filosofinių subtilybių, kurios neretai atsiskleidžia tik žinantiems filosofinį klausimo ar mąstytojo idėjų kontekstą. Dėl šios priežasties serijos knygelės yra daugiasluoksnės, prie jų verta grįžti keičiantis skaitytojo amžiui ir apsiskaitymo lygiui.
Knygos leidybą finansavo
Abi sielos sklendžia Palaimintųjų salos link. Prieš palikdamas Sokratą, Minas paklausia:
– Sakyk, kuo pavirto Gorgijas?
– Tuo, kuo visada ir buvo. Didelių siekių turinčiu pataikautoju. Žmonės dievina jį ir jo nekenčia, nes jis visur sėja nesantūrumą, pavydą ir netvarką. Kai jis pažadais atvėrė milžinišką jėgos alkį, žmonės ėmė riaumoti iš tos aistros. Tad jie taip pat svajoja apie papuošalus, keliones, rūmus ir galią. Visur rengiami sąmokslai, o Gorgijas priverstas nepasitikėti niekuo ir nė vienu. Saugosi apsijuosęs sienomis, samdytais kareiviais ir nevengia smurto, siekdamas apsaugoti savo turtus.
– Jis virsta išprotėjusių žmonių tironu.
– Taip dienas baigia demokratai ir jų demokratijos.
Yan Marchand ir Yann Le Bras
Sokratas — Prezidentas!