Autorius

Frédéric Morlot

Vaikystėje  knygelės autorius  Frédéric  Morlot  ieškojo laimės mėtydamasis tarp žongliravimo, magijos ir smuiko. Po Politechnikos mokyklos pakrantėse energingai praleisto laiko, galiausiai tapo matematiku ir šiandien nežino nieko gražesnio už kvadratinio  apgręžiamumo  dėsnį.  Morlot  šiuo metu gyvena Paryžiuje, kur studijuoja matematiką  Ecole  Normale  Supérieure. Tarsi patvirtindamas posakį, kad tarp matematikos ir muzikos daugiau bendrumų, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio, jis taip pat griežia smuiku įvairiose džiazo grupėse bei mėgaujasi vargonų improvizacijomis.  

Iliustratorė

Anne-Margot Ramstein

Knygelės iliustratorė Anne-Margot Ramstein gimė Reunjono saloje, kur gyveno prieš persikeldama į Strasbūro Dekoratyviųjų menų mokyklą. Dirba iliustratore prancūzų ir užsienio spaudoje, įsitraukia į vaikų literatūros leidybą ir žada įdomių staigmenų. Jos piešiniai eksponuojami Bostono ir Filadelfijos galerijose JAV, o menininkės iliustracijas galima išvysti tokiuose leidiniuose kaip Le Monde, XXI, Libération ir kt.  

Vertėja

Daina Habdankaitė

Knygelės vertėja Daina Habdankaitė filosofines knygas vaikams pradėjo versti 2018 metais, kai nerūpestingai vaikštinėdama Paryžiaus gatvelėmis aptiko Les Petits Platons knygyną. Jaunoji filosofė tiki, jog filosofija gali ir turi būti prieinama ne tik akademinio pasaulio specialistams, bet visiems žmonėms, nepriklausomai nuo jų amžiaus ar žinių bagažo. Mažųjų Platonų serijos knygos, jos manymu, yra itin patrauklus būdas prieiti prie sudėtingo, dažnai kvapą gniaužiančio ir daug peno dvasiai teikiančios filosofijos pasaulio.   

Mąstytojas, fizikas

Albertas Einšteinas

Albertas Einšteinas (1879–1955) – neabejotinai vienas įtakingiausių 20 amžiaus mokslininkų, bendrosios ir specialiosios reliatyvumo teorijos išradėjas, Nobelio premijos laureatas. Jo tyrinėjimai pastūmėjo atominės energijos taikymo plėtotę, o mokslininko vardas ilgam įrašytas į didžiųjų žmonijos protų sąrašą. Apie Einšteino laisvą dvasią sklando legendos. Mokydamasis Vokietijoje jis savo pasiekimais niekuo neišsiskyrė iš klasės mokinių, nes nemėgo mokyklos dėl griežtos tvarkos. Baigęs universitetą niekaip negalėjo rasti vietos akademijoje, nes nevengdavo pašiepti savo fizikos dėstytojų. 1901-aisiais pusbadžiaudamas Einšteinas laiške sužadėtinei rašo, kad yra dėkingas už savo nepaklusnumą ir laiko jį savo angelu sargu. Tokia nuostata jį lydės visą likusį gyvenimą.

Einšteino gyvenimas įspūdingas ne tik dėl mokslinių pasiekimų, bet ir dėl aktyvios politinės veiklos. Jis aktyviai prisidėjo prie Jeruzalės universiteto įsteigimo, o 1952 metais jam netgi pasiūlyta būti Izraelio prezidentu. 1933-aisiais mokslininkas atvirai reiškė nepritarimą nacistiniam Vokietijos režimui ir galiausiai buvo priverstas išvykti į JAV. Nors 1939 metais ragino tuometį JAV prezidentą Frankliną D. Rooseveltą kurti atominę bombą, 1945-aisais ją galiausiai panaudojus Japonijoje, liko pasibaisėjęs tokiu JAV sprendimu. Gyvendamas JAV aktyviai pasisakė prieš diskriminaciją rasės ir etninės kilmės pagrindu.

Įdomus faktas

Einšteinui priskiriama turbūt bene daugiausiai sparnuotų posakių ir išminties perlų – jų pilnas interneto lobynas. Vis tik kaip ir daugelis informacijos internete, sparnuotieji mokslininko posakiai turėtų būti vertinami su atsarga. Štai kad ir šioje knygelėje šmėstelėjęs žymusis „Dievas nežaidžia kauliukais“ , suprask, atsitiktinumų nebūna. Tačiau kaip atkreipia dėmesį Nobelio premijos laureatas fizikas Leonas Ledermanas, Einšteinui priskiriama frazė cituojama netiksliai. Šis posakis veikiausiai kildintinas iš vokiečių mokslininko laiško bičiuliui fizikui Maxui Bornui. 1926 metais laiške draugui Einšteinas rašo: „Kvantinė mechanika gali padaryti daug, tačiau nė kiek nepriartina mūsų prie Senosios paslapties. Esu visiškai tikras, kad Ji nežaidžia kauliukais.“ Einšteinas nemini Dievo vardo, o tik žodį „Senoji“ (Der Alte), ką jo raštų aiškintojai linkę laikyti gamtos sužmoginimu, o ne tikinčiojo prisipažinimu.

Apie Mažųjų Platonų seriją

Jeanas Paulis ir Morina Mongin Mažųjų Platonų leidyklą įkūrė 2009 m. savo namų virtuvėje. Per tuos metus pora ne tik susilaukė keturių vaikų bei įkūrė knygynėlį Paryžiuje, kur vyksta gyvi filosofų susitikimai su jauniausiais skaitytojais, bet ir išleido daugiau nei 40 filosofinių knygelių vaikams, kurios po pasaulį pasklido išverstos į daugybę kalbų.

Mažieji Platonai, skirtingai nei kitos Vakarų Europos leidyklos, kurios taip pat leidžia filosofines knygeles vaikams, akcentuoja filosofijos istorijos ir filosofinių asmenybių reikšmę mąstymo ugdymui. Užuot tiesiog kėlę klausimus apie daiktus, žmones, reiškinius ir kitus su vadinamąja gyvenimo prasme susijusius dalykus, Mažųjų Platonų autoriai imasi iššūkio perteikti didžiųjų mąstytojų tyrinėtus klausimus bei metodus, jų nesupaprastindami ir kartu nenuslysdami į biografinį pasakojimą.

Knygelių serijos išskirtinumas – teksto ir vaizdo dermė. Kūrybingą ir įtraukiantį tekstą kaskart lydi įspūdingos, originalios iliustracijos, kurios tampa lygiavertėmis prasmės nešėjomis. Knygelių kūrėjai Prancūzijoje pradeda nuo teksto, kurį rašo žinomi ir patyrę filosofai, o iliustratoriai prie kūrybinio proceso prisijungia jau sukūrus tekstą. Tekstus rašo profesionalūs filosofai, nemažai metų paskyrę tam tikrų filosofinių mokyklų ir idėjų studijoms, tad jų pasakojimai yra ne tik įtraukiantys ir literatūriški, bet juose apstu ir filosofinių subtilybių, kurios neretai atsiskleidžia tik žinantiems filosofinį klausimo ar mąstytojo idėjų kontekstą. Dėl šios priežasties serijos knygelės yra daugiasluoksnės, prie jų verta grįžti keičiantis skaitytojo amžiui ir apsiskaitymo lygiui.

Knygos leidybą finansavo