Autorius

René Descartes

René Descartes (1596–1650) – prancūzų kilmės matematikas, mokslininkas, metafizikas bei filosofas. René Descartes’o veikla apėmė daug mokslo sričių, tad jo atradimai taip pat neapsiribojo viena sfera. Matematikos srityje R. Descartes’as įvedė metodus, paskatinusius atsirasti algebrinę (analitinę) geometriją. Fizikoje jam priskirti šie laimėjimai: Snelio dėsnio bendraautorystė; vaivorykštės reiškinio išsamus paaiškinimas; buvimas žemės bei kitų planetų formavimosi aprašymo pirmtaku ir daugelis kitų. Visgi, visi minėtieji atradimai buvo tęstinumas anksčiau jau egzistavusių tradicijų, o René Descartes’o šlovė buvo rezultatas to, jog filosofas sukūrė naują, nuoseklų, modernų pasaulėvaizdį, kuris, net ir po keturių amžių, tebėra Vakarų pasaulio mokslo ir filosofijos pamatai.

Daugiau apie filosofą René Descartes’ą

Vertėjas

Linas Rybelis

Linas Rybelis (1969) – vertėjas, 2007 m. apdovanotas Lietuvių PEN centro premija Metų vertėjo krėslas. Linas Rybelis yra išvertęs tokius filosofinius veikalus kaip William James Pragmatizmas. Naujas kai kurių senų mąstymo būdų pavadinimas (iš anglų k.); Johann Eckhart Traktatai ir pamokslai bei Friedrich Nietzsche Antikristas (iš vok. k.); Jean-Paul Sartre Egzistencializmas – tai humanizmas; Emil Cioran Dvi tiesos (iš prancūzų k.) ir daugelį kitų filosofinių bei literatūrinių tekstų.

Daugiau apie vertėją Liną Rybelį

     Istorinis ir filosofinis kontekstas

Nuo 1643 metų filosofas René Descartes’as pradėjo dažnai susirašinėti su Čekijos (Bohemijos) princese Elžbieta. Laiškuose aptinkami svarstymai apie moralę, emocijas bei etiką galiausiai buvo surinkti, perrašyti, idant turinį suprastų ne tik princesė Elžbieta, bet ir platesnis skaitytojų ratas. Veikalo prancūziško leidimo egzemplioriai iš spaustuvės iškeliavo 1649 metais – tuo metu R. Descartes’as jau gyveno Švedijoje, atsiskyręs nuo Europos intelektualų bei aukštuomenės intrigų, pavargęs nuo šlovės, įgautos po to, kai mokslo pasaulis suvokė filosofo moderniosios filosofijos svarbą. 

Plačiau

   Filosofinis palikimas

Dėl metodų bei turinio nuoseklumo, R. Descartes’o minties sistema padarė didžiulę įtaką ne tik filosofijos vystymuisi, bet ir prisidėjo prie įvairių mokslų (pavyzdžiui, psichologijos ar medicinos) plėtros. Po Sielos aistrų pasirodymo, Descartes’o idėjos apie emocijas, ypač jų suskirstymas bei apibūdinimas, buvo pagrindas emocijų tyrinėjimui ateinančius pusantro šimto metų, jo požiūris į aistras išliko tai, ką dekonstruoja arba nuo kurio atsispiria tokie svarbūs filosofai kaip T. Hobbes’as, N. Malenbranche’as, B. Spinoza. Descartes’o teorijos taip pat turėjo didelę įtaką psichinių patologijų svarstymui per visą 18 amžių (Willis, Pitcairn) ir didžiąją 18 amžiaus dalį (Le Cat, Tissot). Nuo 19 amžiaus emocinė simptomatologija pagaliau pradėta naudoti diagnozuojant nuotaikos sutrikimų kriterijus, todėl buvo kiek nutolta nuo Descartes’o pagrindinio emocijų skirstymo, tačiau įvairūs aspektai apie kūno bei sielos santykį yra pasitelkiami iki šiol.

Plačiau