Anne Conway gyveno 17 amžiuje – laikais, kai vyko didžiulės filosofijos, mokslo ir ekonomikos transformacijos. Vaikystėje išmokusi lotynų, graikų ir hebrajų kalbų, vėliau savo pusbrolio buvo supažindinta su žymiu to laikmečio Kembridžo platoniku Henry’iu More’u. Taip tarp jų užsimezgė visą gyvenimą trukusi draugystė. Kadangi tais laikais moterys negalėjo lankyti universitetų, More’as tapo Conway mokytojų, o jų pokalbiai dažniausiai sukosi apie Descartes’o filosofiją. Greit Conway išsaugo mokinės statusą ir bendravo su More’u kaip lygi su lygiu. 

Daugiau apie filosofę Anne Conway

Laurynas Adomaitis – filosofijos mokslų daktaras, savąją daktaro disertaciją apie Gotfriedą Wilhelmą Leibnizą apsigynęs prestižiniame universitete – Scuola Normale Superiore Pizoje. Seniausių ir naujausių filosofijos pradų vertėjas taip pat yra dramaturgas, parašęs Alisos, Voiceko interpretacijas, o šiuo metu – dirbtinio intelekto, dirbtinio intelekto etikos bei kibernetinio saugumo tyrėjas. Laurynas Adomaitis taip pat yra išvertęs Barucho (Benedikto de) Spinozos veikalą Teologinis-politinis traktatas.

Daugiau apie vertėją Lauryną Adomaitį

„Kaip Leibnizo tyrinėtojas, seniai pastebėjau asimetriją tarp to, kiek daug jo susirašinėjimo partnerių ir įkvėpimo šaltinių buvo moterys, ir kaip mažai jos yra aptarinėjamos. Leibnizas skaitė Conway su pagarba, susirašinėjo su Damaris Masham, dalyvavo nesuskaičiuojamose diskusijose (tiek rašytinėse, tiek verbalinėse) su dvejomis Sofijomis. Iš viso jis susirašinėjo su penkiasdešimt viena moterimi, o pamini ar gauna žinių apie daugiau nei tūkstantį du šimtus savo laikų moterų. Ir visa tai tik dalyje jo rašytinių darbų!

Vėliau atradau, kad istorikai ir filosofai jau kurį laiką kalba apie šią asimetriją ir kad dedamos pastangos pakeisti kanoną ir tai, kaip mokoma filosofijos. Perskaičiau Eileen O’Neil’s Nykstantį rašalą ir kitus Conway ir Leibnizo filosofijų tyrinėjimus. Galop, pradėjau galvoti apie tai, kaip pats galėčiau prisidėti prie šios diskusijos.

Moterys filosofės yra išskirtos iš „tradicinės“ filosofijos istorijos, bet yra vietų, kaip Lietuva, kuriose tradicija dar pilnai nesusiformavo. Todėl man atrodo, kad ji gali būti nuo pat pradžių kuriama su moterimis joje.“

Anne Conway idėjos gana stipriai prasilenkė su scientistine laiko dvasia. Eksperimentiniui gamtos mokslui rodant puikius rezultatus, o filosofijoje įsitvirtinus Descartes’ui ir britų mechanicizmui, gamta buvo įsivaizduojama kaip negyvas pagal griežtus dėsnius veikiantis mechanizmas.

Turbūt daugeliui iš mūsų yra girdėta Dievo, kaip didžiojo laikrodininko, metafora. Tokiame vaizdinyje, Dievas prisuka gamtą tarytum laikrodį ir tuomet visi gamtos procesai, daiktai, gyvūnai ir žmonės kaip mažyčiai laikrodžio detalės sukasi savaime. Šiuo atveju, jeigu gamta išties yra negyvas, pagal griežtus dėsnius veikiantis mechanizmas, tuomet perpratę tuos dėsnius galime panaudoti gamtos jėgą savo žmogiškiesiems tikslams. Ir galbūt dar svarbiau, jei po viskuo išties teslypi mechanizmas, tuomet nereikia varžyti savęs moralinias skrupulais tyrinėjant, tarkime, šunis. Juk niekas negraužia savęs, kai atsuka laikrodį, tam, kad suprastų kaip jis veikia! Anne Conway griežtai pasisakė prieš tokią gamtos ir gyvybės sampratą. Anot jos, organizmas, o ne mechaninis procesas, yra mažiausias gamtos „statybinis blokelis“.  

Tad šiandien iš naujo atrandant Anne Conway intelektualinis klimatas jai daug palankesnis. Dėl klimato krizės, filosofės ir filosofai vis dažniau atsigręžia į modernybę kaip į laikmetį, įteisinusį „negyvos“, „deterministinės“ gamtos išnaudojimą. Ir čia Conway joms yra puiki sąjungininkė, viena pirmųjų stojusi prieš dekartiškąjį determinizmą ir pasaulio išdvasinimą.

Plačiau