Anne Conway

Anne Conway (1631–1679) gyveno 17 amžiuje – laikais, kai vyko didžiulės filosofijos, mokslo ir ekonomikos transformacijos. Vaikystėje išmokusi lotynų, graikų ir hebrajų kalbų, vėliau savo pusbrolio buvo supažindinta su žymiu to laikmečio Kembridžo platoniku Henryiu Moreu. Taip tarp jų užsimezgė visą gyvenimą trukusi draugystė. Kadangi tais laikais moterys negalėjo lankyti universitetų, Moreas tapo Conway mokytojų, o jų pokalbiai dažniausiai sukosi apie Dekarto filosofiją. Tačiau greitai diskutuoja su More’u kaip lygi su lygiu 

Vėliau Conway susidomėjo Kabbalah. Nuorodų į šią žydų mąstymo tradiciją gausu ir jau po jos mirties išleistuose Seniausios ir naujausios filosofijos praduose: apie Dievą, Kristų ir kūriniją, kitaip sakant, apie dvasią ir materiją apskritai. Šiame veikale ryškus ir visą Conway biografiją lydintis tikėjimas tuo, kad racionalus protas iš principo yra pajėgus išspręsti būties ir religijos problemas. Gyvenimo pabaigoje ji atsivertė į kvakerių tikėjimą krikščionybės šaką, pabrėžiančią tiesioginę prieigą prie Kristaus patyrimo. Domėjimasis įvairiomis religijomis atsispindi ir jos Filosofijos praduose, kuriuose siekiama paaiškinti Šv. Trejybę taip, kad „žydai, turkai ir kiti žmonės“ galėtų ją priimti. Conway mirė 1679 metais, būdama 47 metų.  

Autorės knygos