Autoriai

Gilles Deleuze 

Gilles Deleuze (1925-1995) – vienas įtakingiausių 20 a. prancūzų filosofų. Pasivadinęs „grynuoju metafiziku“, filosofiją Deleuze’as suvokė kaip konceptų kūrybą. Programiniame veikale Skirtis ir kartotė filosofas plėtoja metafiziką, kuri galėtų prilygti ir grįsti šiuolaikinę matematiką ir mokslą. Tai tokia metafizika, kurioje daugybės konceptas pakeičia substancijos, įvykis iškeliamas virš esmės, o virtualumas pakeičia galimybę. Savo filosofinės karjeros kelyje Deleuze’as parašė įvairių studijų apie kitus filosofus: Hume’ą, Nietzschę, Kantą, Bergsoną, Spinozą, Foucault ir Leibnizą. Taip pat daug rašė apie meną, pradedant dvitomiu apie kiną ir baigiant darbais apie Prousto literatūrą ar Bacono tapybą. Nors daugybė kritikų teigia kitaip, pats Deleuze’as savo tekstus apie meną laikė pačia tikriausia filosofija, o ne tiesiog kritika, kadangi savo projektu siekė sukurti konceptus, kurie atitiktų menines tapytojų, kino kūrėjų ir rašytojų praktikas.

Daugiau apie Gilles’į Deleuze’ą

Autoriai

Félix Guattari 

Pierre-Félix  Guattari  (1930–1992) – prancūzų psichiatras, mąstytojas, prieš psichiatriją nukreipto judėjimo 1960-70 m. lyderis, kovojęs prieš nusistovėjusias ideologijas ir praktikas psichoanalizėje, filosofijoje ir sociologijoje. 1950-aisiais  Guattari  dirbo psichoanalitiku La  Borde  klinikoje netoli Paryžiaus, kur taikė inovatyvias terapines praktikas. Dirbdamas klinikoje  Guattari  įniko į  Jacques’o  Lacano  psichoanalitinę teoriją, kuri tuo metu sutraukė neįtikėtinai gausią gerbėjų minią. 1960-aisiais  Guattari nutraukia saitus su  Lacanu, teigdamas jį esant pernelyg artimą Freudo idėjoms. 1965 m. įkuria savo kliniką ir tyrimų centrą.  

Daugiau apie Felixą Guattari

Filosofo ir psichoanalitiko duetas

Filosofas Deleuze’as ir psichoanalitikas Guattari supažino iškart po 1968-ųjų gegužės įvykių Paryžiuje, kurie paliko gilų įspaudą prancūzų kultūroje, suvienydami studentus ir darbininkus prieš nusistovėjusią santvarką ir papročius. Streikams netylant ir barikadoms nenykstant iš Paryžiaus gatvių, Prancūzijos prezidentas Charles de Gaulle priverstas paskelbti rinkimus. Tokį parlamentinį krizės sprendimą palaikė ir Prancūzijos Komunistų partija, kuri, manoma, siekė išvengti revoliucijos iš apačios. Darbininkų ir studentų judėjimas netruko subliukšti, ir į spontaniško politinio veiksmo vietą stojo „revoliucijos biurokratais“ pakrikštytieji komunistai. Prancūzijos Komunistų partijos veikimas ranka rankon su prezidentu de Gaulle pasirodė esąs tobulas tapatybės politikos pavyzdys, kai siekiama išlaikyti centrinę valstybės valdžią, o pozicijai duodama žalia šviesa traiškyti opozicijoje besirandančius skirtumus. 1968-ųjų gegužės įvykiai turėjo dvejopas pasekmes akademinei bendruomenei. Instituciniame lygmenyje – įkurtas Paryžiaus VIII universitetas, kur dėstė ir Deleuze’as. Idėjų lygmenyje – užgimė skirtumo filosofija, kuri netruko įsitvirtinti tiek politinių idėjų, tiek metafizinių teorijų lygmenyj.

Plačiau apie Deleuze’o ir Guattari tandemą

Vertėjos

Daina Habdankaitė ir Nijolė Keršytė

Daina Habdankaitė – filosofė, vertėja, VU doktorantė, jos disertacijos tema – Ateities ontologijos šiuolaikinėje filosofijoje: Stiegleris ir Meillassoux. Moksliniai interesai apima 20 a. prancūzų filosofiją, spekuliatyvųjį realizmą, naujuosius materializmus. Taip pat yra išvertusi Mažųjų Platonų serijos filosofines knygeles vaikams, Jurgio Baltrušaičio Anamorfozes bei įvairių prancūzų filosofų tekstų ištraukų, tarp jų Jacques’o Derrida, Catherine Malabou, Gastono Bachelard’o ir kitų.

Daugiau apie vertėją Dainą Habdankaitę

Nijolė Keršytė – filosofė, vertėja, Vilniaus universiteto docent, dėsto A. J. Greimo semiotikos ir literatūros teorijos centre. Moksliniai interesai apima naratologiją, semiotiką, šiuolaikinę retoriką, poststruktūralizmą, fenomenologinę filosofiją ir šiuolaikinę prancūzų filosofiją. Yra parašiusi knygas Pasakojimo pramanai  (2016), daugybę straipsnių ir tekstų rinktinėse. Tarp Keršytės išverstų knygų yra Gerard’o Dessons Poetikos įvadas, Jacques Derrida Apie gramatologiją, Maurice’o Merleau-Ponty Suvokimo fenomenologija, o taip pat įvairių prancūzų filosofų straipsniai bei tekstų ištraukos.

Daugiau apie vertėją Nijolę Keršytę

Konceptas

Autoriai parodo, kad nėra paprasto koncepto – kiekvienas yra sudėtas iš kitų konceptų dalių, o tai reiškia, jog konceptai paprastai kuriami grupėmis ir vienas į kitą nurodo. Toks požiūris yra antifundacionalistinis pačia tikriausia to žodžio prasme: Deleuze ir Guattari konceptus suvokia kaip aktyvią kūrybą imanencijos plotmėje – ikifilosofiniame intuicijų ir jutimų lauke. Knygoje Kas yra filosofija?  bei kituose Deleuze’o atskirai rašytuose tekstuose suformuluotos epistemologinės nuostatos eina koja kojon su vėlyvąja Williamo Jameso mintimi ir daugelio post-kantininkų prielaida, jog tarp pasaulio ir jo reprezentacijos nėra aiškios skirties, kadangi abu yra to paties pasaulio skirtingi aspektai. Deleuze’as yra ne kartą išreiškęs simpatijas Spinozos metafizinei sistemai, kurioje mentaliniai ir fiziniai kūrinijos aspektai sudaro dermę.

Plačiau

Projekto leidybą finansavo