Gilles Deleuze ir Félix Guattari
Kas yra filosofija?
Teisybę sakant, mokslai, menai ir filosofijos yra vienodai kuriantys, nors tik filosofijai pavyksta sukurti konceptus griežtąja prasme. Konceptai mūsų nelaukia gatavi, nelyginant kokie dangaus kūnai. Nėra jokio konceptų dangaus. Jie turi būti išgalvoti, pagaminti ar veikiau sukurti; jų nebūtų be autoriaus parašo.
Gilles Deleuze ir Félix Guattari
Kas yra filosofija?
Gilles Deleuze ir Félix Guattari
Kas yra filosofija?
Kas yra filosofija? – tai paskutinis bendras 20 a. prancūzų filosofo Gilles’io Deleuze’o ir psichoanalitiko Félixo Guattari darbas: „Bendradarbiavome ne kaip du atskiri žmonės. Veikiau dirbome tarsi dvi srovės, sudarančios trečiąją, kuri ir buvo tasai mes.“ Reikšdami nepasitikėjimą tapatumu ir gindami antiindividualizmą politikoje, filosofijoje, psichoterapijoje, šie mąstytojai išlieka aktualūs ir šiandien. Pasak autorių, filosofija – tai konceptų kūrimas, kuris gerokai skiriasi nuo mokslinės veiklos ir meninės kūrybos, nors visos trys veiklos nukreiptos į mus supantį chaosą. Šią knygą galima skaityti dvejopai. Viena vertus, tai veikalas, kuriame į poetiškumo nestokojantį tekstą supinamos pamatinės jau subrendusios autorių idėjos. Kita vertus, tai puikus įvadas ne tik į Deleuze’o ir Guattari mąstymą, bet ir į filosofavimą apskritai.
Turime
Autoriai
Gilles Deleuze
Gilles Deleuze (1925-1995) – vienas įtakingiausių 20 a. prancūzų filosofų. Pasivadinęs „grynuoju metafiziku“, filosofiją Deleuze’as suvokė kaip konceptų kūrybą. Programiniame veikale Skirtis ir kartotė filosofas plėtoja metafiziką, kuri galėtų prilygti ir grįsti šiuolaikinę matematiką ir mokslą. Tai tokia metafizika, kurioje daugybės konceptas pakeičia substancijos, įvykis iškeliamas virš esmės, o virtualumas pakeičia galimybę. Savo filosofinės karjeros kelyje Deleuze’as parašė įvairių studijų apie kitus filosofus: Hume’ą, Nietzschę, Kantą, Bergsoną, Spinozą, Foucault ir Leibnizą. Taip pat daug rašė apie meną, pradedant dvitomiu apie kiną ir baigiant darbais apie Prousto literatūrą ar Bacono tapybą. Nors daugybė kritikų teigia kitaip, pats Deleuze’as savo tekstus apie meną laikė pačia tikriausia filosofija, o ne tiesiog kritika, kadangi savo projektu siekė sukurti konceptus, kurie atitiktų menines tapytojų, kino kūrėjų ir rašytojų praktikas.
Daugiau apie Gilles’į Deleuze’ą
Autoriai
Félix Guattari
Pierre-Félix Guattari (1930–1992) – prancūzų psichiatras, mąstytojas, prieš psichiatriją nukreipto judėjimo 1960-70 m. lyderis, kovojęs prieš nusistovėjusias ideologijas ir praktikas psichoanalizėje, filosofijoje ir sociologijoje. 1950-aisiais Guattari dirbo psichoanalitiku La Borde klinikoje netoli Paryžiaus, kur taikė inovatyvias terapines praktikas. Dirbdamas klinikoje Guattari įniko į Jacques’o Lacano psichoanalitinę teoriją, kuri tuo metu sutraukė neįtikėtinai gausią gerbėjų minią. 1960-aisiais Guattari nutraukia saitus su Lacanu, teigdamas jį esant pernelyg artimą Freudo idėjoms. 1965 m. įkuria savo kliniką ir tyrimų centrą.
Filosofo ir psichoanalitiko duetas
Filosofas Deleuze’as ir psichoanalitikas Guattari supažino iškart po 1968-ųjų gegužės įvykių Paryžiuje, kurie paliko gilų įspaudą prancūzų kultūroje, suvienydami studentus ir darbininkus prieš nusistovėjusią santvarką ir papročius. Streikams netylant ir barikadoms nenykstant iš Paryžiaus gatvių, Prancūzijos prezidentas Charles de Gaulle priverstas paskelbti rinkimus. Tokį parlamentinį krizės sprendimą palaikė ir Prancūzijos Komunistų partija, kuri, manoma, siekė išvengti revoliucijos iš apačios. Darbininkų ir studentų judėjimas netruko subliukšti, ir į spontaniško politinio veiksmo vietą stojo „revoliucijos biurokratais“ pakrikštytieji komunistai. Prancūzijos Komunistų partijos veikimas ranka rankon su prezidentu de Gaulle pasirodė esąs tobulas tapatybės politikos pavyzdys, kai siekiama išlaikyti centrinę valstybės valdžią, o pozicijai duodama žalia šviesa traiškyti opozicijoje besirandančius skirtumus. 1968-ųjų gegužės įvykiai turėjo dvejopas pasekmes akademinei bendruomenei. Instituciniame lygmenyje – įkurtas Paryžiaus VIII universitetas, kur dėstė ir Deleuze’as. Idėjų lygmenyje – užgimė skirtumo filosofija, kuri netruko įsitvirtinti tiek politinių idėjų, tiek metafizinių teorijų lygmenyj.
Vertėjos
Daina Habdankaitė ir Nijolė Keršytė
Daina Habdankaitė – filosofė, vertėja, VU doktorantė, jos disertacijos tema – Ateities ontologijos šiuolaikinėje filosofijoje: Stiegleris ir Meillassoux. Moksliniai interesai apima 20 a. prancūzų filosofiją, spekuliatyvųjį realizmą, naujuosius materializmus. Taip pat yra išvertusi Mažųjų Platonų serijos filosofines knygeles vaikams, Jurgio Baltrušaičio Anamorfozes bei įvairių prancūzų filosofų tekstų ištraukų, tarp jų Jacques’o Derrida, Catherine Malabou, Gastono Bachelard’o ir kitų.
Daugiau apie vertėją Dainą Habdankaitę
Nijolė Keršytė – filosofė, vertėja, Vilniaus universiteto docent, dėsto A. J. Greimo semiotikos ir literatūros teorijos centre. Moksliniai interesai apima naratologiją, semiotiką, šiuolaikinę retoriką, poststruktūralizmą, fenomenologinę filosofiją ir šiuolaikinę prancūzų filosofiją. Yra parašiusi knygas Pasakojimo pramanai (2016), daugybę straipsnių ir tekstų rinktinėse. Tarp Keršytės išverstų knygų yra Gerard’o Dessons Poetikos įvadas, Jacques Derrida Apie gramatologiją, Maurice’o Merleau-Ponty Suvokimo fenomenologija, o taip pat įvairių prancūzų filosofų straipsniai bei tekstų ištraukos.
Konceptas
Autoriai parodo, kad nėra paprasto koncepto – kiekvienas yra sudėtas iš kitų konceptų dalių, o tai reiškia, jog konceptai paprastai kuriami grupėmis ir vienas į kitą nurodo. Toks požiūris yra antifundacionalistinis pačia tikriausia to žodžio prasme: Deleuze ir Guattari konceptus suvokia kaip aktyvią kūrybą imanencijos plotmėje – ikifilosofiniame intuicijų ir jutimų lauke. Knygoje Kas yra filosofija? bei kituose Deleuze’o atskirai rašytuose tekstuose suformuluotos epistemologinės nuostatos eina koja kojon su vėlyvąja Williamo Jameso mintimi ir daugelio post-kantininkų prielaida, jog tarp pasaulio ir jo reprezentacijos nėra aiškios skirties, kadangi abu yra to paties pasaulio skirtingi aspektai. Deleuze’as yra ne kartą išreiškęs simpatijas Spinozos metafizinei sistemai, kurioje mentaliniai ir fiziniai kūrinijos aspektai sudaro dermę.
Projekto leidybą finansavo
Chaoso kūrinys, žinoma, nėra geresnis už nuomonės kūrinį, o menas daromas ne tik iš chaoso, bet ir iš nuomonės. Tačiau jis kovoja prieš chaosą tam, kad iš jo pasiskolintus ginklus nukreiptų prieš nuomonę, kad lengviau ją nugalėtų patikrintais ginklais. Kadangi paveikslas iš pradžių yra padengtas klišėmis, tapytojas turi stoti akistaton su chaosu ir paskubinti destrukcijas, kad sukurtų jutimą, mesiantį iššūkį bet kokiai nuomonei, bet kokiai klišei (kiek laiko tai truks?). Menas yra ne chaosas, o chaoso kompozicija, teikianti viziją ar jutimą ir taip konstituojanti, Joyce’o žodžiais, chaosmosą – sudėtinį chaosą, kuris nėra nei iš anksto numatytas, nei sugalvotas.
Gilles Deleuze ir Félix Guattari
Kas yra filosofija?
Gilles Deleuze ir Félix Guattari
Kas yra filosofija?
Autoriai: Gilles Deleuze ir Félix Guattari
Vertėjos: Daina Habdankaitė ir Nijolė Keršytė
Puslapiai: 244
Spaudos metai: 2019
Tiražas: 1000 egz.
Viršelis: minkštas
Knygų serijos dizainerė: Laura Klimaitė-Lusa
Serija: Filosofemos. XX a. filosofija
ISBN: 978-609-82360-6-4
ISSN: 2669-0802
Turime