Pierre-Félix Guattari

Pierre-Félix Guattari (1930-1992) – prancūzų psichiatras, mąstytojas, prieš psichiatriją nukreipto judėjimo 1960-70 m. lyderis, kovojęs prieš nusistovėjusias ideologijas ir praktikas psichoanalizėje, filosofijoje ir sociologijoje.

1950-aisiais Guattari dirbo psichoanalitiku La Borde klinikoje netoli Paryžiaus, kur taikė inovatyvias terapines praktikas. Dirbdamas klinikoje Guattari įniko į Jacques’o Lacano psichoanalitinę teoriją, kuri tuo metu sutraukė neįtikėtinai gausią gerbėjų minią. 1960-aisiais Guattari nutraukia saitus su Lacanu, teigdamas jį esant pernelyg artimą Freudo idėjoms. 1965 m. įkuria savo kliniką ir tyrimų centrą.

Po pažinties su Deleuze’u Guattari pasineria į rašymo veiklą. Jo teorinę ir praktinę nuostatą galima apibūdinti kaip išskirtinį jautrumą socialinės tvarkos įtrūkiams ir pastangą rasti kūrybingų būdų išjudinti nusistovėjusias idėjas ir aklai perimtas tiesas.

Guattari dažnai vadinamas kovotoju už molekulines revoliucijas: užuot tikėjęs visuotine revoliucija, jis veikiau vylėsi, kad nauji pokyčiai rasis iš marginalizuotų grupių – homoseksualų, moterų, imigrantų, kalinių, aplinkosaugos aktyvistų – kovos.

Autoriaus knygos