Autorius

Søren Kierkegaard 

Sørenas Kierkegaardas gimė 1813 metais gegužės 5 dieną Kopenhagoje, turtingoje Ane’os Sørensdatter Lund Kierkegaard (1768–1834) ir prekybininko Michaelio Pederseno Kierkegaardo (1756–1838) šeimoje. Kierkegaardas buvo septintas, jauniausias vaikas šeimoje. Sørenui gimus, jo motinai buvo 45, o tėvui 56 metai. Su tėvu jį siejo šalti, griežti, į dvasinį ir intelektualinį ugdymą nukreipti santykiai, kuriuose asmeninėms emocijoms buvo maža vietos, o su motina, atvirkščiai – šilti.

Europa Kierkegaardo gyvenimo laikotarpiu keitėsi neatpažįstamai. 1803–1815 metais Senąjį žemyną bando užkariauti Napoleonas, o jau 1848–1849 metais per Europą nuvilnija revoliucijų banga, nukreipta prieš senąsias monarchijas. Kierkegaardas buvo artimas Danijos karaliaus Kristijono VIII draugas, savo politinėmis pažiūromis konservatorius, elitistas, gynė monarchiją, bet nei politikos, nei žiniasklaidos nemėgo. Lankydamasis Berlyne dalyvavo Georgo Wilhelmo Friedricho Hegelio, Friedricho Wilhelmo Josepho von Schellingo paskaitose. Europoje su hegelizmo įtaka ir jo sukeltomis problemomis kovoti kilo visa mąstytojų karta: Karlas Marxas, Friedrichas Nietzsche, Arthuras Schopenhaueris ir kiti. Kierkegaardas buvo vienas iš jų.

Vertėja

Ieva Tomaševičiūtė

Ieva Tomaševičiūtė (1996) – Søreno Kierkegaardo veikalo Nerimo sąvoka vertėja, semiotikos studijų magistrantė, danų kalbos lektorė. Moksliniai interesai – kultūros studijos, danų kalba bei kultūra.

Daugiau apie vertėją Ievą Tomaševičiūtę

Vertėjos komentaras

„Kierkegaardo Nerimo sąvoka – tanki, taki, kompleksiška ir savotiškai nepastovi, paradoksali, kartais, rodos, kelianti jausmą, kuris ir yra jos nagrinėjimo objektas. Kalba vienu metu ir pakeri savo išraiškingumu, ir veikia kaip savotiškos žabangos, neleidžiančios pernelyg lengvai prieiti teksto prasmės, ją paslepiančios, bet kartu ir atliepiančios patį turinį. Dėl to tai, kas iš pradžių atbaido nuo Nerimo sąvokos skaitymo, per nuoširdžią pastangą ir įsitraukimą tampa tuo, kas traukia, o tai, kas siekia paklaidinti – tuo, kas veda.“

Didžiausias iššūkis verčiant, kaip mini vertėja „buvo nepasiklysti tarp daugybės intertekstų ir kaip įmanoma tiksliau perteikti gyvą, įvairiaspalvę, kartais manieringą, kartais kandžią Kierkegaardo kalbą taip, kad tai skambėtų ir lietuviškai. Siekiau versti kaip įmanoma „skaidriau“ ir „jautriau“ , kad nenusizulintų Kierkegaardo stilistiniai niuansai, nes be jų dingtų bent pusė teksto prasmės.

Apie knygą

Nerimo sąvoką Kierkegaardas savo lėšomis išleido 1844 metais, birželio 17 dieną Vigilius Haufniensis slapyvardžiu. Haufniensis – lotyniškas Kopenhagos pavadinimas, o vigil – greičiau ne stebėtojas, o sargas, prižiūrėtojas, sargybinis, kuris ne spokso, o saugo. Pradžioje Kierkegaardas buvo numatęs leisti Nerimo sąvoką ir Filosofinius trupinius savo vardu. Tačiau paskutinę minutę Nerimo sąvoką „parašo“ Vigilius Haufniensis.

Kierkegaardo darbų korpuse Nerimo sąvoka išsiskiria keliomis savybėmis. Turinio prasme, Nerimo sąvoka žymi perėjimą nuo Arba, arba, Baimės ir drebėjimo prie Ligos mirčiai: čia tolstama nuo asmeninių išgyvenimų aktualizavimo prie labiau abstraktaus žmogaus supratimo. Nors ir Filosofiniai trupiniai bei Nerimo sąvoka žymi Kierkegaardo atitolimą nuo asmeninių temų, visgi, kartu su Filosofiniais trupiniais, o sykiu ir su kitais darbais, Nerimo sąvoka pasirodo kaip mažiau išbaigtas darbas.

Daugiau apie Nerimo sąvoką

Už pagalbą rengiant knygą dėkojame

Giedriui Tamaševičiui
Arūnui Sverdiolui
Kęstui Kirtikliui
Živilei Pabijutaitei
Aliui Jaskelevičiui
Pauliui Garbačiauskui
Vytautui Ališauskui

Knygos leidybą finansavo