Ciceronas pagrįstai laikomas vienu iš dviejų ryškiausių romėniškosios filosofijos atstovų greta Senekos (4 m. pr. Kr. – 65 m. po Kr.), o jo filosofiniai veikalai net po kelis kartus yra išversti į visas didžiąsias Europos kalbas. Ciceronas buvo pirmasis, svarstęs graikiškosios filosofijos problemas lotynų kalba bei sukūręs graikiškoms sąvokoms ir terminams lotyniškus atitikmenis, plačiai naudojamus iki šių dienų. Be to, jo filosofiniai veikalai dažnu atveju tarnauja kaip vienintelis istorinis šaltinis, iš kurio sužinome apie antikinės filosofijos pobūdį ir raidą, kadangi juose pateikiamos išsamios ir rišlios kitų reikšmingų Antikos autorių neišlikusių veikalų citatos. Cicerono filosofiniuose veikaluose svarstomos teorinės ir praktinės filosofijos problemos didele dalimi lėmė tolesnės Vakarų filosofijos istorijos raidą: ir užsienio aukštosiose mokyklose, ir Vilniaus universitete Ciceronas buvo vienas plačiausiai cituojamų autorių greta Platono ir Aristotelio.

Daugiau apie filosofą Ciceroną

Živilė Pabijutaitė – Kaune gimusi filosofė, vertėja, baigusi filosofijos ir klasikinės filologijos studijas, 2021 m. apgynusi filosofijos krypties daktaro disertaciją, kurioje tyrė Aristotelio jūrų mūšio paradokso interpretacijas iš šiuolaikinės logikos perspektyvos. Mokslinių interesų laukas – Aristotelio logika ir metafizika, jų recepcija Viduramžiais ir šiandien, įvairios neklasikinės logikos atmainos. Šių sričių filosofinius tyrimus nuo studijų pradžios Živilė Pabijutaitė derina su klasikinių tekstų vertimais iš lotynų kalbos – publikuotų vertimų sąraše greta Cicerono yra tokie autoriai kaip Boecijus, Abeliaras, Buridanas, Lavenhamas, Luisas de Molina ir kt.

Daugiau apie vertėją Živilę Pabijutaitę