Ciceronas
Apie lemtį
Mums nesukliudys vadinamasis „tingusis argumentas“, filosofų vadinamas argos logos: jei vadovautumėmės juo, per gyvenimą visiškai nieko neveiktume. Mat svarstoma taip: „Jei tau lemta išgyti nuo šios ligos, tai ar tu kviesi gydytoją, ar nekviesi, vis tiek išgysi. Taip pat ir tuo atveju, jei tau lemta nuo šios ligos neišgyti, tai ar tu kviesi gydytoją, ar nekviesi – neišgysi. Viena iš dviejų baigčių yra nulemta, todėl nėra prasmės kviesti gydytoją.
Ciceronas
Apie lemtį
Ciceronas
Apie lemtį
Živilės Pabijutaitės iš lotynų kalbos verstame Cicerono (106–43 m. pr. Kr.) veikale Apie lemtį (De fato, 44 m. pr. Kr.) nagrinėjama fundamentali laisvos valios ir determinizmo suderinamumo problema, skirtingais pavidalais nepraradusi aktualumo iki šių dienų. Viduramžių filosofijoje šis veikalas tarnavo kaip pagrindas svarstant santykį tarp Dievo visažinystės ir laisvo apsisprendimo doktrinų, Naujaisiais laikais – sprendžiant, ar ir kokią įtaką mechanistinis mokslinis pasaulėvaizdis turi laisvam žmogaus pasirinkimui. Šiuolaikinėje filosofijoje Cicerono veikalu Apie lemtį plačiai remiamasi sprendžiant atsitiktinių teiginių apie ateitį (angl. future contingents) problemą, itin aktualią ne tik filosofijos, bet ir logikos bei matematikos disciplinose. Čia klausiama, ar ir kaip loginis dvireikšmiškumo principas, fundamentalus klasikinėje logikoje, suderinamas su atviros ateities intuicija, ir veikale Apie lemtį dėstomas ciceroniškasis požiūris laikomas vienu konkurencingiausių šios problemos sprendimo būdų.
Turime
Autorius
Ciceronas
Ciceronas pagrįstai laikomas vienu iš dviejų ryškiausių romėniškosios filosofijos atstovų greta Senekos (4 m. pr. Kr. – 65 m. po Kr.), o jo filosofiniai veikalai net po kelis kartus yra išversti į visas didžiąsias Europos kalbas. Ciceronas buvo pirmasis, svarstęs graikiškosios filosofijos problemas lotynų kalba bei sukūręs graikiškoms sąvokoms ir terminams lotyniškus atitikmenis, plačiai naudojamus iki šių dienų. Be to, jo filosofiniai veikalai dažnu atveju tarnauja kaip vienintelis istorinis šaltinis, iš kurio sužinome apie antikinės filosofijos pobūdį ir raidą, kadangi juose pateikiamos išsamios ir rišlios kitų reikšmingų Antikos autorių neišlikusių veikalų citatos. Cicerono filosofiniuose veikaluose svarstomos teorinės ir praktinės filosofijos problemos didele dalimi lėmė tolesnės Vakarų filosofijos istorijos raidą: ir užsienio aukštosiose mokyklose, ir Vilniaus universitete Ciceronas buvo vienas plačiausiai cituojamų autorių greta Platono ir Aristotelio.
Daugiau apie filosofą Ciceroną
Vertėja
Živilė Pabijutaitė
Živilė Pabijutaitė – Kaune gimusi filosofė, vertėja, baigusi filosofijos ir klasikinės filologijos studijas, 2021 m. apgynusi filosofijos krypties daktaro disertaciją, kurioje tyrė Aristotelio jūrų mūšio paradokso interpretacijas iš šiuolaikinės logikos perspektyvos. Mokslinių interesų laukas – Aristotelio logika ir metafizika, jų recepcija viduramžiais ir šiandien, įvairios neklasikinės logikos atmainos. Šių sričių filosofinius tyrimus nuo studijų pradžios Živilė Pabijutaitė derina su klasikinių tekstų vertimais iš lotynų kalbos – publikuotų vertimų sąraše greta Cicerono yra tokie autoriai kaip Boecijus, Abeliaras, Buridanas, Lavenhamas, Luisas de Molina ir kt.
Daugiau apie vertėją Živilę Pabijutaitę
Vertėjos komentaras
Apie iššūkius verčiant Cicerono veikalą Živilė Pabijutaitė atsiliepė taip:
„De fato – didele dalimi neišlikęs veikalas: mūsų dienų nepasiekė jo pradžia ir pabaiga, gausu nutrūkstančių paragrafų. Dėl šios priežasties darbas su šiuo tekstu yra kitoks nei su mums įprastais filosofijos klasikų kūriniais – čia sudėtinga išskirti atskiras struktūrines dalis, numanyti originalų autoriaus sumanymą ar net aiškiai įvardyti ginamą tezę. Omnia fato fiunt („visa vyksta pagal lemtį“) – tai teiginys, kurį įvariais istoriniais, filosofiniais ir asmeninės patirties pavyzdžiais, kartais pasitelkiant ironiją ir net pašaipą siekiama nuginčyti išlikusiuose fragmentuose. Kita vertus, Cicerono filosofiniams dialogams dažnai būdinga argumentavimo „už abi dalyko puses“ (in utramque partem) struktūra, kur apsvarstomi abu galimi požiūriai į svarstomą temą, ir esama nuomonės, kad viena tokių dalių, dydžiu prilygstanti išlikusiajai, mūsų dienų nepasiekė – joje galimai buvo dėstomas priešingas, deterministinis požiūris į būsimų įvykių eigą.“
Knyga
Apie lemtį
Cicerono veikalo Apie lemtį vertimo į lietuvių kalbą pasirodymas yra gana netikėtas įvykis Lietuvos kultūroje. Ilgą laiką Cicerono vardas buvo siejamas su iškilaus oratoriaus ar politinio veikėjo figūra, o į filosofinius jo veikalus buvo žvelgiama su nepasitikėjimu ir įtarumu.
Garsaus 19 amžiaus klasiko, Nobelio premijos laureato Theodoro Mommseno vertinimu, esą „Ciceronas buvo žurnalistas pačia blogiausia šio žodžio prasme, besišvaistantis žodžiais ir pasižymėjęs neįtikėtinai skurdžiu mąstymu“, niekas rimčiau nedvejojo iki praėjusio amžiaus devintojo dešimtmečio.
Atrodo, kad didelių filosofinių aspiracijų neturėjęs ir pats Ciceronas – viename iš laiškų savo bičiuliui Atikui jis tvirtina, kad jo veikalai geriausiu atveju tesantys tik graikiškosios filosofijos „nuorašai, atsirandantys beveik be pastangų“ (Att. XII. 52. 3).
Projektą finansuoja
„Atomas nukrypsta“, – sako Epikūras. Visų pirma, kodėl? Juk Demokrito postūmis judėjimams suteikdavo kažkokią kitokią galią, jo vadinamą smūgiu, o tu, Epikūrai, ją įvardiji kaip svorio ir masės jėgą. Taigi kokios naujos priežasties esama gamtoje, kuri nukreipia atomą? O gal jie traukia burtus, kuriam nukrypti, o kuriam ne? Arba kodėl jie nukrypsta mažiausiu, o ne didesniu atstumu? Vienu, o ne dviem ar trimis mažiausiais nuokrypiais? Tai svaičiojimas, o ne svarstymas.
Ciceronas
Apie lemtį
Ciceronas
Apie lemtį
Autorius: Ciceronas
Vertėjas, įvado ir komentarų autorė: Živilė Pabijutaitė
Puslapiai: 80
Spaudos metai: 2019
Tiražas: 700 egz.
Viršelis: minkštas su atvartais
Knygų serijos dizainerė: Laura Klimaitė-Lusa
Serija: Ciceronis Opera philosophica
ISBN: 978-609-82360-7-1
ISSN: 2669-0888
Dvikalbis lotynų-lietuvių vertimas
Turime
Panašios knygos:
