Cicerono veikalo Apie lemtį vertimo į lietuvių kalbą pasirodymas yra gana netikėtas įvykis Lietuvos kultūroje.  Ilgą laiką Cicerono vardas buvo siejamas su iškilaus oratoriaus ar politinio veikėjo figūra, o į filosofinius jo veikalus buvo žvelgiama su nepasitikėjimu ir įtarumu. 

Garsaus 19 a. klasiko, Nobelio premijos laureato Theodoro Mommseno vertinimu, esą „Ciceronas buvo žurnalistas pačia blogiausia šio žodžio prasme, besišvaistantis žodžiais ir pasižymėjęs neįtikėtinai skurdžiu mąstymu“, niekas rimčiau nedvejojo iki praėjusio amžiaus devintojo dešimtmečio. 

Atrodo, kad didelių filosofinių aspiracijų neturėjęs ir pats Ciceronas – viename iš laiškų savo bičiuliui Atikui jis tvirtina, kad jo veikalai geriausiu atveju tesantys tik graikiškosios filosofijos „nuorašai, atsirandantys beveik be pastangų“ (Att. XII. 52. 3). 

Įsigilinus į to meto lotyniškosios filosofijos padėtį, pasidaro aišku, kad net ir „nuorašams“ atlikti reikėjo nepaprastai daug jėgų ir sumanumo – filosofija iki Cicerono buvo suprantama kaip išimtinai graikiškas užsiėmimas (jos beveik visada mokė graikai, remdamiesi graikiškais vadovėliais), o bandymai filosofuoti lotyniškai buvo pernelyg reti, kad nusistovėtų sisteminga lotyniška filosofinė terminija. 

Nepaisant kuklaus Cicerono požiūrio į savo nuopelnus filosofijai, šiandien filosofiniai jo darbai dažnai netikėtai pasirodo aktualūs filosofams, dirbantiems įvairiose šiuolaikinės filosofijos srityse bei sprendžiantiems šiandien aktualius klausimus. Ilgą laiką žmones domino likimo, arba lemties, klausimas – ar tikrai galime turėti įtakos bent kai kuriems ateities įvykiams, o gal visi jie nulemti su griežtu būtinumu? Šiuolaikinėje analitinėje filosofijoje, kur įvairios filosofinės problemos sprendžiamos loginės analizės būdu, šis klausimas yra įgavęs specifinį pavidalą: čia klausiama, ar ir kaip loginis dvireikšmiškumo principas, fundamentalus klasikinėje logikoje, suderinamas su atviros ateities intuicija – jei teiginiai apie visus ateities įvykius yra teisingi arba klaidingi jau dabar, kuria prasme galime šiuos įvykius laisvai rinktis? 

Cicerono kaip filosofo kuklumas ir nuosaikumas pasireiškia ir tuo, kad svarstydamas bet kokį klausimą dėmesį jis visų pirma kreipia į jau egzistuojančių problemos sprendimų apžvalgą, o ne į asmeninio požiūrio pristatymą. Tai – didelis pranašumas tiems, kurie nori susipažinti su šiuolaikinės filosofijos lauke vykstančių kontroversijų ištakomis ir pamatyti, kaip šiandieninius filosofus dominantys klausimai buvo sprendžiami daugiau nei prieš porą tūkstančių metų.

Veikale Apie lemtį randame ne tik paties Cicerono svarstymus apie tai, kas yra lemtis ir kokią įtaką ji turi mūsų laisvam apsisprendimui, bet ir išsamią apžvalgą, kaip į tą patį klausimą žvelgė stoikai, skeptikai, atomistai bei daugelis kitų garsiausių antikinės filosofijos atstovų. Įvairios konceptualiniu požiūriu dažnai komplikuotos pažiūros čia pristatomos lengva, dažnai ironijos ir humoro persmelkta maniera, todėl reikia tikėtis, kad šis nedidelės apimties veikalas atkreips ne tik akademine filosofija užsiimančiųjų, bet ir apskritai visų kultūros istorija besidominčių žmonių dėmesį.  

Susiję