Konceptų reikšmė filosofiniame mąstyme

Kas yra filosofija? publikuota 1991 metais, praėjus ilgiems metams po paskutinio Deleuze’o ir Guattari kartu rašyto veikalo. Atsakydami į veikalo pavadinime iškeltą klausimą, autoriai siekia įvardyti filosofijos santykį su mokslu ir menu. Anot jų, visi trys mąstymo modusai yra lygiaverčiai ir nepavaldūs vienas kitam. Mintis, kad ir kokį pavidalą įgytų, autorių suvokiama kaip kova su chaosu: filosofija plėtojasi kaip konceptų kūryba, mokslas vystosi kaip funkcijos referencijos plotmėje, o menas kuria perceptus ir afektus.

Autoriai parodo, kad nėra paprasto koncepto – kiekvienas yra sudėtas iš kitų konceptų dalių, o tai reiškia, jog konceptai paprastai kuriami grupėmis ir vienas į kitą nurodo. Toks požiūris yra antifundacionalistinis pačia tikriausia to žodžio prasme: Deleuze ir Guattari konceptus suvokia kaip aktyvią kūrybą imanencijos plotmėje – ikifilosofiniame intuicijų ir jutimų lauke. Knygoje Kas yra filosofija? bei kituose Deleuze’o atskirai rašytuose tekstuose suformuluotos epistemologinės nuostatos eina koja kojon su vėlyvąja Williamo Jameso mintimi ir daugelio post-kantininkų prielaida, jog tarp pasaulio ir jo reprezentacijos nėra aiškios skirties, kadangi abu yra to paties pasaulio skirtingi aspektai. Deleuze’as yra ne kartą išreiškęs simpatijas Spinozos metafizinei sistemai, kurioje mentaliniai ir fiziniai kūrinijos aspektai sudaro dermę.

Dar vienas reikšmingas filosofijos elementas, apie kurį rašo knygos autoriai, yra konceptualieji personažai. Pasak Deleuze’o ir Guattari, filosofijai suprasti svarbu ne konkretaus filosofo biografija, o personažas, kuris jį užvaldo samprotaujant. Šia prasme kiekviena filosofinė sistema yra asmeniška, nors ir ne biografiška.