Veikalo Kas yra pamišimas? vieta Dariano Leaderio kūryboje

Kas yra pamišimas? (2011) yra antra Dariano Leaderio knyga, skirta konkretaus psichinio sutrikimo analizei.  Nors prieš jai pasirodant Leaderis jau buvo išleidęs kelias knygas, bet tik vienoje iš jų – Nauja juoda. Gedėjimas, melancholija ir depresija (2008), nagrinėjo konkretų psichinį sutrikimą – depresiją. Kitose knygose jis aptarė psichoanalizės grandų idėjas (Lacanas pradedantiesiems (1995), Freudo paraštės (2000)) arba remdamasis psichoanalitinėmis idėjomis tyrinėjo individo elgseną ir mąstyseną romantiniuose santykiuose (Kodėl moterys rašo daugiau laiškų nei išsiunčia (1996), Pažadai, kuriuos mylimieji duoda, kai darosi per vėlu (1997)). Šios knygos neretai yra apibūdinamos kaip „lengvesnės“ tematikos. Vėliau Leaderio nagrinėjamos temos kito – jos darėsi vis „sunkesnės“ ir „niūresnės“. Jis išleido knygą Kodėl žmonės suserga? (2007), kurioje nagrinėjo, kaip psichologinės priežastys sąlygoja kūno susirgimus, o netrukus po jos publikavo Nauja juoda. Būtent ji žymi knygų serijos, skirtos konkretiems psichikos sutrikimas, pradžią. Kas yra pamišimas? yra antra šios serijos knyga, tyrinėjanti psichozę.  

Naujoje juodoje Leaderis analizuoja depresijos susirgimą atsigręždamas į 20 amžiaus pradžios psichiatrų atliktus tyrimus bei į psichoanalizės grandų idėjas. Viena iš to priežasčių – labai neaiškus depresijos termino vartojimas šiandieninėje psichiatrijoje ir visuomenėje. Leaderis teigia, kad remiantis šiandienine depresijos termino vartosena būtų labai sunku pasakyti, kas yra depresija. Pasirinkęs ieškoti atsakymo psichoanalitiniuose raštuose, Leaderis prieina prie išvados, kad neretai tai, ką mes vadiname depresija, yra tam tikra gedulo forma dėl prarasto mylimo objekto arba netgi nesugebėjimo gedėti pasekmė.   

Panašią tyrimo strategiją Leaderis pritaiko psichozės analizei knygoje Kas yra pamišimas?. Jau knygos įvade jis pažymi, kad žodis „pamišimas“ bus vartojamas kaip sinonimas psichozės sąvokai. Tai nurodo, kad Leaderis atsižvelgs į visuomenės nuostatą dėl psichozės ir psichotikų bei į šios nuostatos įtaką pačiam psichozės supratimui. Jis pažymi, kad „mūsų nuostatos apie pamišimą formuos ir mūsų atsaką į jį: tiek mūsų kasdieniame bendravime, tiek ir pasirenkant galimas terapijas“ (8 psl.). Visuomenėje paplitę stereotipai, vaizduojantys psichotikus kaip nesąmones šnekančius, iššaukiančio elgesio individus, iš dalies sąlygoja psichozės sutapatinimą su kliedesiais. Jų sutapatinimas nulemia gydymo strategijas, kurios neretai koncentruojasi ties bandymais padėti atsikratyti kliedesinių įsitikinimų. Priešingai šiuolaikiniams psichiatrams, psichoanalitikai manė ir tebemano, kad kliedesiai tėra tik antriniai psichozės simptomai. Atsigręždamas į šią tradiciją, Leaderis siūlo kliedesius traktuoti ne kaip pamišimą, bet kaip individo bandymą tvarkytis su jam nesuprantamomis ir per skaudžiomis patirtimis.   

Nors abejose knygose – ir Nauja Juoda, ir Kas yra pamišimas?, Leaderis pritaiko panašią tyrimo strategiją, visgi pastarojoje Leaderis skiria žymiai daugiau dėmesio psichikos sveikatos apsaugos sistemos kritikai. Jis aprašo, kaip psichiatrijos sąjunga su farmacijos industrija įtakoja gydymo metodus bei kokią žalą tai daro individui. Šią kritiką jis tęsia taip pat trečioje knygų serijos, skirtos konkretiems psichikos sutrikimas, knygoje Griežtai bipolinis (2013). Visgi reiktų atkreipti dėmesį, kad knygoje Kas yra pamišimas? Leaderis išsamiausiai kritikuoja psichikos sveikatos apsaugos sistemą, todėl būtent ši knygą leidžia Leaderį įvardinti šiuolaikinės psichiatrijos ir Didžiosios Farma (Big Pharma) kritiku.