Gilles Deleuze

Gilles Deleuze (1925-1995) – vienas įtakingiausių XX a. prancūzų filosofų. Pasivadinęs „grynuoju metafiziku“, filosofiją Deleuze’as suvokė kaip konceptų kūrybą.

Programiniame veikale Skirtis ir kartotė filosofas plėtoja metafiziką, kuri galėtų prilygti ir grįsti šiuolaikinę matematiką ir mokslą. Tai tokia metafizika, kurioje daugybės konceptas pakeičia substancijos, įvykis iškeliamas virš esmės, o virtualumas pakeičia galimybę.

Savo filosofinės karjeros kelyje Deleuze’as parašė įvairių studijų apie kitus filosofus: Hume’ą, Nietzschę, Kantą, Bergsoną, Spinozą, Foucault ir Leibnizą. Taip pat daug rašė apie meną, pradedant dvitomiu apie kiną ir baigiant darbais apie Prousto literatūrą ar Bacono tapybą. Nors daugybė kritikų teigia kitaip, pats Deleuze’as savo tekstus apie meną laikė pačia tikriausia filosofija, o ne tiesiog kritika, kadangi savo projektu siekė sukurti konceptus, kurie atitiktų menines tapytojų, kino kūrėjų ir rašytojų praktikas.

1968 metais susipažįsta su politiniu aktyvistu ir radikaliu psichoanalitiku Félixu Guattari, su kuriuo parašė keletą reikšmingų darbų. Kas yra filosofija? – paskutinis jų bendras darbas.

Deleuze’as į filosofijos istoriją įėjo kaip žymiosios Heideggerio frazės apie metafizikos pabaigą paneigėjas. Viename interviu Deleuze’as teigė: „Jaučiuosi kaip grynas metafizikas… Bergsonas teigia, kad mokslas dar neatrado savo metafizikos, metafizikos, kurios jam reikia. Būtent ši metafizika ir domina mane.“

Dėl savo raštuose vartojamų nefilosofinių terminų iš tokių sričių, kaip termodinamika, diferencialinis skaičiavimas, geologija, genetika ir net ezoterinė mintis, gausos, Deleuze’as Lyotard’o pavadintas „Babelio biblioteka“. Galbūt dėl šios priežasties Deleuze’o įtaka smarkiai pranoksta filosofijos ribas, išsiliedama į architektūros, miesto, geografijos, kino, muzikologijos, seksualumo, literatūros studijų laukus.