Skandalingieji Spinoza ir Traktatas

Uždraustoji knyga

1670 m. pradžioje išleistas Teologinis-politinis traktatas vėliau perleistas keturis kartus, nurodant vis tą pačią leidimo datą, taip siekiant nuslėpti leidimo vietą ir perspausdinimo faktą. Toks slaptumas buvo reikalingas dėl to, kad Spinozos veikalas netruko būti įtrauktas į draudžiamų knygų sąrašą. 1670 m. gegužę, praėjus vos porai savaičių po neigiamo vietinės reformatų konsistorijos atsiliepimo apie Spinozos veikalą, apieškomas knygos leidėjo Rieuwertszo knygynas Leidene, siekiant surasti knygos kopijas. Vėliau atskirais nurodymais Traktatas uždraustas Jungtinių Provincijų miestuose, o 1672 m., grėsmės visos Prancūzijos akivaizdoje, ir visų provincijų mastu.

Dėsnis ar įstatymas?

Viena pagrindinių Teologinio-politinio traktato temų yra dieviškasis įstatymas ir jo santykis su individo laisve. Kaip pastebi knygos vertėjas Laurynas Adomaitis, lotyniškoji žodžių pora ius ir lex lietuvių kalboje visuomet kelia sunkumų. Anot jo, ius įprastai verčiamas žodžiu „teisė“, o lex – žodžiu „įstatymas“. Maža to, lietuvių kalboje vartojame taip pat ir žodį „dėsnis“, kuris, nors paprastai atitinka lex, reiškia ne tą patį, ką „įstatymas“. Kalbame apie gamtos dėsnius, o štai įstatymai dažniausiai nusako žmogiškojo veikimo sferą. O štai Spinozos ir apskritai ankstyvųjų naujųjų laikų filosofijoje „dėsnis“ yra viena pagrindinių sąvokų: mechanistinė filosofija siūlė vis naujas judėjimo dėsnių formuluotes, o tuo pat metu netilo diskusijos apie tai, ar gamtos dėsniai lemia visą – žmogišką ir nežmogišką – veiklą bei kaip gamtos dėsniai dera su laisve. Spinoza pasiūlo kriterijų, kaip atskirti dėsnį nuo įstatymo: jeigu paisoma patogumo ir įmanoma jį sulaužyti – tai yra įstatymas, o jeigu jam paklūstama iš prigimties – tai yra dėsnis. Knygoje Spinoza kelia ir kitą klausimą, kuris gerokai skiriasi nuo įprastinio naujųjų laikų susirūpinimo Dievu kaip dėsnių šaltiniu. Nors Etikoje Spinoza įrodinėja, kad gamtos dėsniai atsiranda iš Dievo, nes Dievas yra pati gamta, Teologiniame-politiniame traktatefilosofas svarsto visai kitą klausimą – ar Dievas gali būti ne tik dėsnių šaltinis, bet ir įstatymų leidėjas.

Nenudailintasis Spinoza

Spinoza, nebūdamas geru lotynų kalbos žinovu ar stilistu, dažnai palikdavo filologinį bei redakcinį darbą savo draugams. Etika ir kiti Spinozos raštai iki mūsų dienų yra išlikę šiuo pagražintu pavidalu. O štai Teologinis-politinis traktatas yra išimtis. Pirmą kartą jis buvo išleistas be redaktoriaus ar kito kalbos specialisto pagalbos. Kaip parodė šiuolaikiniai tyrimai, pats Spinoza prižiūrėjo tik šį pirmąjį leidimą, o vėlesnieji buvo padailinti kalbos specialisto rankos, tik jau be Spinozos žinios. Šis knygos vertimas išleistas vadovaujantis pirmuoju veikalo vertimu. Dėl šios priežasties lotyniškas tekstas turi ne tokią nuoseklią skyrybą ir kai kurių žodžių rašybą, tačiau galime būti tikri, kad Spinozos minčiai nepriskirta nieko, ko jis pats nebūtų norėjęs.

 

Susiję