Spinozos politinė mintis ir įtaka filosofijos raidai

 

 

Spinozos kaip politikos mąstytojo reikšmę tempo jo kaip racionaliojo metafiziko šlovė. Ir vis tik nereikėtų abejoti politinių Spinozos tekstų reikšme filosofijos ir politinės minties istorijai. Savo politiniuose traktatuose Spinoza pasiūlo originalių argumentų už demokratinę santvarką, minties ir raiškos laisvę ir religijos pavaldumą valstybei. Remdamasis savo natūralistine metafizikos teorija, Spinoza aštriai kritikuoja nusistovėjusias to meto teisingumo ir pareigos sampratas.

17 a. Daniją skaldė aršios diskusijos dėl bažnyčios politinės galios. Spinozos Teologinis-politinis traktatas skaitytinas kaip vienas iš diskusijos balsų, kuriuo siekta nusikratyti kaltinimų ateizmu, užklausti teologų prietarus ir apginti laisvę filosofuoti. Didžioji veikalo dalis skirta analizei, kurią šiandien būtų galima vadinti Biblijos kritika. Nuodugnios kalbinės ir istorinės egzegezės metu Spinoza aptaria neatitikimus Biblijoje ir tokiu būdu siekia užklausti išpūstą pranašų reikšmę, stebuklų objektyvumą ir Penkiaknygės dievišką kilmę. Politiškai reikšminga Spinozos išvada, jog Šventasis Raštas neturėtų varžytis su filosofija ar valstybės įsakymais. Atskirdamas tikėjimą ir protą bei pajungdamas religiją valstybei, Spinoza siekia apvalyti religiją nuo prietarų. Nepaisant visko, Spinoza tiki religijos nauda visuomenei, demonstruodamas, kaip ji galėtų stiprinti benduomenės dvasią ir vienybę.

Spinoza taip pat laikomas reikšmingai prisidėjusiu prie liberaliosios minties, nes aktyviai gina minties ir raiškos laisvę. Vis tik derėtų atkreipti dėmesį, kad Spinozos argumentai šiuo klusimu išlieka pragmatiniame lygmenyje: remiantis psichologiniais dėsniais ir empiriniais pastebėjimais įrodinėjamas priespauda grįsto valdymo bergždumas. Kad ir kaip dalis Spinozos komentatorių dėl to apgailestautų, spinozistinis liberalumas grįstas anaiptol ne principiniais argumentais apie savaiminę laisvės vertę.

Spinozos politinės minties įtaką sunku išmatuoti dėl kelių priežasčių. Visų pirma Spinozos metafizikos reikšmė filosofinei minčiai tokia didelė, kad smarkiai užtemdo jo politinius raštus. Maža to, Spinozos idėjos plakėsi filosofijos paraštėse visą 17 ir 18 amžius, mat tuo metu spinozismas sietas su ateizmu. Dėl šios nuostatos net atviriausi filosofai į Spinozos raštus žiūrėjo atsargiai, stengdamiesi neparodyti, jog yra gerai su jais susipažinę, ir bandydami išlaikyti kritinę distanciją. Nepaisant šių aplinkybių, Spinozos idėjos rado atgarsį Apšvietos filosofijoje, kuriai mąstytojo kvietimas minties ir raiškos laisvei buvo itin artimas. Išskirtinas Spinozos idėjų vaidmuo prancūzų Apšvietos demokratinėje mintyje, kuri visų pirma perėmė jo natūralistinę nuostatą ir iš jos išaugino materialistinę metafiziką. Laikoma, kad Spinozos filosofija turėjo reikšmingos įtakos prancūziškosioms egalitarizmo idėjoms ir ypač enciklopedistų veiklai. Kita vertus, antirevoliucinė Spinozos laikysena yra gan tolima prancūziškosios Apšvietos dvasiai, tad labiau panašu, kad didesnės jo įtakos būta metafizinių prielaidų sferoje.

Susidomėjimas Spinozos metafizika ir politine mintimi išaugo kairiojoje prancūzų filosofijoje 20 amžiuje, tačiau Spinozos aukso amžius dar neišaušo. Belieka tikėtis, kad jam pavyks išnirti iš Hobbeso šešėlio ir politikos mąstytojai ras kelią į turtingą ir originalų Spinozos idėjų pasaulį.

 

Susiję

Nemokamas pristatymas užsakymams nuo 25eur.

X