Moderniosios filosofijos rinkinys

Traktatas publikuotas 1649 m., prieš pat autoriaus mirtį. Tai yra paskutinis René Descartes’o darbas, kuris iki šiol mažiau skaitomas ir tyrinėjamas nei kiti jo tekstai. Traktate ryškiau nei kituose jo darbuose atsiskleidžia Descartes’o mąstymas apie tikrojo žmogaus, sudaryto iš sielos ir kūno, prigimtį. Išsami psichinių reiškinių fiziologinė analizė pasitelkiama ne tik nematerialios sielos ir biologinio kūno sąveikos pažinimui, bet ir kaip moralinės išminties pagrindas.

René Descartes’o Metafiziniai apmąstymai yra vienas svarbiausių Vakarų filosofijos tekstų, įkvėpęs daugybę vėlesnių mąstytojų. Lėto, nuodugnaus ir metodiško mąstymo pavyzdžiu laikomas tekstas ne tik koncentruotai įveda į Descartes’o metafizikos šerdį, bet ir reprezentuoja modernybės filosofijos aukštumas. Živilės Pabijutaitės vertimas iš lotynų kalbos lietuviškai aktualiai prakalbina klasikinį tekstą, o Lauryno Peluričio įvadas bei Dainos Habdankaitės iš prancūzų kalbos versti amžininkų prieštaravimai ir autoriaus atsakymai į juos leidžia iš naujo įkontekstinti kanoninį filosofijos veikalą.

Barucho Spinozos Teologinis-politinis traktatas (1670) yra vienas esminių moderniosios filosofijos tekstų. PagrindinisTeologinio-politinio traktato tikslas yra parodyti dvi esmines politinio gyvenimo ydas: baimę, kuri kliudo aiškiai formuoti mintis, ir viltį, kuri trukdo aktyviai dalyvauti politiniame gyvenime. Pasak Spinozos, koja kojon einanti viltis ir baimė paralyžiuoja mąstymą, vaizduotę ir kūną taip paruošdama vešlią dirvą prietarams, pasyvumui ir išnaudojimui valstybėje.

PASTABA: Davido Hume'o knygą išsiųsime atskirai, kai tik atspausime. Preliminari data – pirma sausio savaitė.

Škotų filosofas Davidas Hume‘as (1711-1776) lietuviškai skaitantiems pažįstamas iš pažinimo teorijos darbų – Žmogaus proto tyrinėjimo ir Traktato apie žmogaus prigimtį, kuriame aptariamos ir emocijų bei moralės teorijos. Šiame leidinyje publikuojami du darbai skirti religijai – tai tema, kuria mąstytojas domėjosi nemažą gyvenimo dalį. Traktate Prigimtinė religijos istorija (1757) apmąstoma socialinė ir psichologinė religijos kilmė ir funkcijos, skirtingą religijos formų poveikis jų išpažinėjams. Dialoguose apie prigimtinę religiją polemizuojama su klasikiniais Dievo buvimo įrodymais. Šis drąsus daugiau nei dvidešimt metų (nuo 1749 iki mirties) rašytas ir tobulintas darbas buvo publikuotas tik po autoriaus mirties (1779).

Materijos ir mąstymo atskyrimas, kurį į modernybės pamatus įdėjo Dekartas, šiandien matomas kaip vienas iš gausybės mūsų ekologinių, kultūrinių ir mokslo vystymosi problemų šaltinių. 17 amžiuje gyvenusi britų filosofė Anne Conway buvo viena pirmųjų mąstytojų Dekarto mechanicizmui priešpastačiusi savo organišką gamtos filosofiją ir vieningos būties sampratą. Padariusi įtaką Leibnizui ir kitiems savo laikmečio mąstytojams, Conway, kaip ir daugelis kitų moterų filosofių, buvo pamiršta ir ištrinta iš filosofijos istorijos. Šiandien iš naujo atrasta Conway tapo įkvėpimu mūsų laikų ekofilosofijai.