Filosofemos XX a. filosofijos rinkinys

Kas yra filosofija? – tai paskutinis bendras XX a. prancūzų filosofo Gilles’io Deleuze’o ir psichoanalitiko Félixo Guattari darbas: „Bendradarbiavome ne kaip du atskiri žmonės. Veikiau dirbome tarsi dvi srovės, sudarančios trečiąją, kuri ir buvo tasai mes.“ Reikšdami nepasitikėjimą tapatumu ir gindami antiindividualizmą politikoje, filosofijoje, psichoterapijoje, šie mąstytojai išlieka aktualūs ir šiandien.

Knygoje Kas yra pamišimas? remiantis lakaniškaja psichoanalizės teorija nagrinėjamas psichozės reiškinys. Kasdieninėje kalboje psichozė įvardijama žodžiu „pamišimas“, supriešinant jį su normalumu. Jų priešstatą nulemia pamišimo sutapatinimas su psichozei antraeiliais simptomais, tokiais kaip kliedesiai. Aptariant skirtingas psichozės raiškos formas, knygoje atskleidžiama, kad kliedesiai yra greičiau asmens bandymas savarankiškai tvarkytis su psichoze. Išskirtinį dėmesį skiriant paranojai, tyliajam pamišimui, yra parodoma, kad pamišimas ne tik neprieštarauja normalumui, bet neretai negalėtų būti nuo jo atskirtas. Taigi knyga Kas yra pamišimas? užklausia plačiajai visuomenei pažįstamą skirtį taip pamišimo ir normalumo.

Eretiškos esė apie istorijos filosofiją – tai paskutinis ir svarbiausias čekų filosofo Jano Patočkos darbas, rašytas paskutiniaisiais gyvenimo metais, savilaida pasirodęs pogrindyje. Šiame veikale akumuliuotas visas ankstesnis jo mąstymas apie istoriją, žmoniją, egzistenciją sudarančius elementus. Tai yra Patočkos filosofijos apibendrinimas, kurio pagrindiniai objektai nusėda šešiose provokuojančiose, eretiškose esė: „Priešistorės pastabos“, „Istorijos pradžia“, „Ar istorija turi prasmę?“, „Europa ir jos paveldas iki XIX amžiaus pabaigos“, „Ar techniškoji civilizacija yra nuosmukis, ir kodėl?“ bei „Dvidešimtojo amžiaus karai ir dvidešimtas amžius kaip karas“. Antrasis, atnaujintas leidimas papildytas įvadiniu straipsniu kurį specialiai lietuviškam leidimui parašę Pensilvanijos universiteto prof. Nicolas de Warrenas.

Henri Bergsonas (1859–1941) yra ryškiausias XX a. pradžios filosofas. Jo mąstymas unikalus, sunkiai klasifikuojamas. Jis užčiuopė kai ką fundamentalaus, tai, kas iš pagrindų transformuoja mūsų pasaulio matymą, sąmones, visuomenes – kiekviename iš mūsų tekančią vidinę srovę, kuri yra realus laikas ir gyvybė. Knygoje Mąstymas ir judantysis Bergsonas pristato savo mąstymo metodą – trukmės intuiciją. XX a. antrojoje pusėje nepelnytai užgožtas kitų mąstytojų ir filosofijos mokyklų, nuo XXI a. pradžios Bergsonas grįžta į aktualiausių diskusijų apie mūsų gyvybę ir gyvenimą centrą.