Akcija!

2021 rudens–žiemos knygų rinkinys

76 

APIE PRANAŠAVIMĄ I KNYGA

Cicerono (106 m. pr. Kr. – 43 m. pr. Kr.) veikalo Apie pranašavimą pirma knyga (lot. De divinatione, 44 m. pr. Kr.) – tai dviejų brolių, Marko ir Kvinto pokalbis apie pranašavimo kaip galimo mokslo prielaidas, pagrindą, pasekmes ir perspektyvą. Pirmoji Apie pranašavimą knyga skirta parodyti pranašavimo mokslo naudą ir svarbą. Cicerono brolis Kvintas pateikia gausybę pavyzdžių iš senovės Graikijos ir Romos istorijos, savo amžininkų ir pirmtakų filosofų kūrinių bei kasdienių situacijų, turinčių sustiprinti mūsų tikėjimą pranašavimo egzistavimu. Kvintas kalba apie gebėjimą iš anksto numatyti ateityje žmonių laukiančius įvykius bei tikėtinas jų pasekmes, galimybę apsisaugoti nuo nepageidaujamų padarinių ir kaip pranašavimo pagalba galima pasiekti laimę.

METAFIZINIAI APMĄSTYMAI

René Descartes’o Metafiziniai apmąstymai yra vienas svarbiausių Vakarų filosofijos tekstų, įkvėpęs daugybę vėlesnių mąstytojų. Lėto, nuodugnaus ir metodiško mąstymo pavyzdžiu laikomas tekstas ne tik koncentruotai įveda į Descartes’o metafizikos šerdį, bet ir reprezentuoja modernybės filosofijos aukštumas. Živilės Pabijutaitės vertimas iš lotynų kalbos lietuviškai aktualiai prakalbina klasikinį tekstą, o Lauryno Peluričio įvadas bei Dainos Habdankaitės iš prancūzų kalbos versti amžininkų prieštaravimai ir autoriaus atsakymai į juos leidžia iš naujo įkontekstinti kanoninį filosofijos veikalą.

Turime

DIALOGAI APIE PRIGIMTINĘ RELIGIJĄ IR PRIGIMTINĖS RELIGIJOS ISTORIJA

Škotų filosofas Davidas Hume‘as (1711-1776) lietuviškai skaitantiems pažįstamas iš pažinimo teorijos darbų – Žmogaus proto tyrinėjimo ir Traktato apie žmogaus prigimtį, kuriame aptariamos ir emocijų bei moralės teorijos. Šiame leidinyje publikuojami du darbai skirti religijai – tai tema, kuria mąstytojas domėjosi nemažą gyvenimo dalį. Traktate Prigimtinė religijos istorija (1757) apmąstoma socialinė ir psichologinė religijos kilmė ir funkcijos, skirtingą religijos formų poveikis jų išpažinėjams. Dialoguose apie prigimtinę religiją polemizuojama su klasikiniais Dievo buvimo įrodymais. Šis drąsus daugiau nei dvidešimt metų (nuo 1749 iki mirties) rašytas ir tobulintas darbas buvo publikuotas tik po autoriaus mirties (1779).

Turime

MĄSTYMAS IR JUDANTYSIS

Henri Bergsonas (1859–1941) yra ryškiausias XX a. pradžios filosofas. Jo mąstymas unikalus, sunkiai klasifikuojamas. Jis užčiuopė kai ką fundamentalaus, tai, kas iš pagrindų transformuoja mūsų pasaulio matymą, sąmones, visuomenes – kiekviename iš mūsų tekančią vidinę srovę, kuri yra realus laikas ir gyvybė. Knygoje Mąstymas ir judantysis Bergsonas pristato savo mąstymo metodą – trukmės intuiciją. XX a. antrojoje pusėje nepelnytai užgožtas kitų mąstytojų ir filosofijos mokyklų, nuo XXI a. pradžios Bergsonas grįžta į aktualiausių diskusijų apie mūsų gyvybę ir gyvenimą centrą.

Turime

ERETIŠKOS ESĖ APIE ISTORIJOS FILOSOFIJĄ

Eretiškos esė apie istorijos filosofiją – tai paskutinis ir svarbiausias čekų filosofo Jano Patočkos darbas, rašytas paskutiniaisiais gyvenimo metais, savilaida pasirodęs pogrindyje. Šiame veikale akumuliuotas visas ankstesnis jo mąstymas apie istoriją, žmoniją, egzistenciją sudarančius elementus. Tai yra Patočkos filosofijos apibendrinimas, kurio pagrindiniai objektai nusėda šešiose provokuojančiose, eretiškose esė: „Priešistorės pastabos“, „Istorijos pradžia“, „Ar istorija turi prasmę?“, „Europa ir jos paveldas iki XIX amžiaus pabaigos“, „Ar techniškoji civilizacija yra nuosmukis, ir kodėl?“ bei „Dvidešimtojo amžiaus karai ir dvidešimtas amžius kaip karas“. Antrasis, atnaujintas leidimas papildytas įvadiniu straipsniu kurį specialiai lietuviškam leidimui parašę Pensilvanijos universiteto prof. Nicolas de Warrenas.

Turime

Turime

Nemokamas pristatymas užsakymams nuo 25eur.

X